„Situacija keičiasi kardinaliai.“ Putinas išgirdo labai blogą žinią. Iššūkis, kokio dar nebuvo

Rusijos finansų ministerija praneša V. Putinui blogą žinią – spalio mėnesio Rusijos padėtis smarkiai pablogėjo, nes pajamų iš naftos ir dujų srautai ėmė mažėti, o tai kelia grėsmę Rusijos finansiniam stabilumui. 

Rusijos ekonomika ir toliau jaučia didėjantį karo su Ukraina ir Vakarų sankcijų spaudimą. Rusijos finansų ministerijos duomenimis, federalinio biudžeto pajamos iš naftos ir dujų mažėjo antrą mėnesį iš eilės. Lapkritį mokesčiai už angliavandenilių gavybą ir eksportą per metus sumažėjo 21 proc. iki 801,7 mlrd. rublių (maždaug 8 mlrd. Eur), rašo „The Moscow Times“. 

Pajamos iš naftos, pagrindinio finansavimo šaltinio, sumažėjo 20 % – iki 602,5 mlrd. rublių (maždaug 6 mlrd. Eur). Apskritai per pirmuosius 11 šių metų mėnesių pajamos iš naftos ir dujų vis dar yra 26 % didesnės nei pernai, tačiau šį augimą paskatino sėkmingi pirmieji trys ketvirčiai. Nuo spalio mėn. padėtis smarkiai pasikeitė: žaliavų rentos srautai ėmė mažėti, o tai kelia grėsmę šalies finansiniam stabilumui. 

Lapkričio mėn. visos mokestinės pajamos sudarė 2,982 trln. rublių (maždaug 30 mlrd. Eur.), tačiau realiai, atsižvelgiant į infliaciją, biudžetas praranda lėšų. 

Pagrindinis pajamų mažėjimo veiksnys buvo mažėjanti „Urals“ rūšies naftos kaina, kuri lapkričio mėn. kainavo vidutiniškai 63,48 JAV dolerio už barelį. Tai 12 proc. mažiau nei praėjusiais metais ir gerokai mažiau nei numatyta biudžete (70 JAV dolerių už barelį). 

Tuo pat metu pajamų mažėjimas sutapo su smarkiai išaugusiomis išlaidomis „specialiajai karinei operacijai“. Naftos kainoms nukritus žemiau 60 JAV dolerių už barelį, biudžetas gali atsidurti kritinėje padėtyje, perspėjo Rusijos centrinis bankas. Be naftos, mažėja anglies, geležies rūdos, plieno ir kitų eksporto prekių kainos, o tai dar labiau didina finansines problemas. 

Kremlius bando kompensuoti biudžeto deficitą devalvuodamas rublį, kuris leidžia gauti daugiau rublių iš eksporto pajamų. Tačiau šis sprendimas užkrauna sunkią naštą paprastiems rusams: nacionalinės valiutos nuvertėjimas mažina perkamąją galią ir didina infliacinį spaudimą. 

Ekonominės problemos, prie kurių prisideda sankcijos ir izoliacija pasaulio rinkose, rodo, kad finansinės karo problemos užkraunamos piliečiams. Dėl vis mažėjančių pajamų kyla klausimų dėl Kremliaus gebėjimo toliau finansuoti brangiai kainuojančią avantiūrą nepakenkiant savo ekonomikos tvarumui.