„Viskas arba nieko.“ Putinas įsiutęs. Ukrainos laukia sunkios dienos

Sirijos diktatoriaus Bašaro al Assado režimo žlugimas buvo žeminantis jo pagrindinei globėjai Rusijai ir parodė Kremliaus karinės galios bei pasaulinės įtakos ribas. Apie tai rašo „The New York Times“.

Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiausio sąjungininko Artimuosiuose Rytuose netektis gali būti tik laikina nesėkmė siekiant triumfo Ukrainoje.

Karo ir politikos analitikai teigė, kad pergalė kare Ukrainoje tapo Putino tikslu, leidžiančiu apsaugoti Rusijos pasaulinį statusą ir kompensuoti strategines nesėkmes toje pačioje Sirijoje.

Carnegie Eurazijos centro politikos analitikas Oleksandras Baunovas pažymėjo, kad Putino akcijų paketas kare Ukrainoje yra toks didelis, kad pergalė atneštų Rusijai istorinį pranašumą: viskas arba nieko.

Putinas gali sustiprinti savo puolimą Ukrainoje siekdamas atkurti prestižą. Rusijos prokariniai komentatoriai paragino tą padaryti, kartu reikalaudami sugriežtinti taikos sąlygas Ukrainoje, kad būtų išvengta neterminuotų paliaubų, kurios galiausiai privedė prie Assado žlugimo Sirijoje.

Abu scenarijai apsunkina naujosios JAV administracijos, vadovaujamos Donaldo Trumpo, užduotį greitai nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Assado režimui žlugus, išrinktasis JAV prezidentas tyčiojosi iš Rusijos, kad jai nepavyko išgelbėti savo sąjungininkės, ir ragino sudaryti susitarimą dėl Ukrainos, nepaaiškindamas, kaip tai galėtų atrodyti.

Dėl Ukrainos ir prastos ekonomikos Rusija „dabar yra susilpnėjusioje būsenoje“, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė Trumpas. Analitikai pastebi, kad vienas nuosekliausių 25 metus trukusio Putino valdymo bruožų yra jo nenoras veikti iš silpnumo pozicijų ar nusilenkti išoriniam spaudimui.

Jo paties aprašymai, kaip atrodytų Rusijos pergalė Ukrainoje, visada buvo migloti. Iki praėjusių metų Rusijos armija atsisakė nesėkmingų bandymų surengti didelio masto puolimus, galinčius nuversti Ukrainos valstybę. Vietoj to, jie sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir tuo pat metu darė spaudimą Kyjivo pajėgoms keliose fronto srityse.

Karo ekspertai šią strategiją aiškino kaip bandymą išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę bei priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo.

Putinas užsiminė, kad bet koks taikos susitarimas turės leisti Rusijai išlaikyti bent jau okupuotą teritoriją ir garantuoti Ukrainos karinį neutralumą, t. y. atsisakymą stoti į NATO. Rusija taip pat siekia slopinti karinį Ukrainos potencialą.

Tęsinys kitame puslapyje: