„10 000 jau prie sienos“

„Briuselyje vyksta labai garsi, nors ir neoficiali, diskusija apie karių dislokavimą Ukrainoje“, – praneša RMF FM. Tai susiję su galimomis paliaubomis tarp Ukrainos ir Rusijos, kurios gali įvykti po to, kai Donaldas Trumpas bus prisaikdintas JAV prezidentu. Tačiau, kaip sužinojo radijo stotis, Lenkija savo karių į Ukrainą siųsti neketina.

Vietoj to, Lenkijos pusė pareiškia, kad ji teiktų logistinę paramą taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje. Toks sprendimas šiuo metu svarstomas Briuselyje, kur rengiamas Europos Sąjungos sprendimų priėmimo dėl padėties Ukrainoje užtikrinimo planas.

Pasak RMF FM, Lenkija atmeta šį variantą dėl dviejų priežasčių. Pirma, istoriniai sumetimai. Atsižvelgiant į tai, kad dalis Ukrainos kadaise priklausė Lenkijai, lenkų karių buvimas gali prisidėti prie įtampos Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.

Antra priežastis – padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Dėl to, kad apie 10 tūkst. Lenkijos karių dalyvauja užtikrinant rytinės sienos apsaugą, jų siuntimas į frontą gali smarkiai paveikti lenkų saugumą.

„Todėl Briuselyje vyrauja įsitikinimas, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą kaip taikos palaikymo pajėgų, kurios atskirs Rusiją nuo Ukrainos, dalies. Tai nereiškia, kad ji nedalyvaus šiame įsipareigojime, šalis gali būti šių pajėgų logistikos centru“, – praneša radijo stotis.