Pirmoji tokia akcija Baltijos jūroje. Tai apie Rusijos „šešėlinį laivyną“

Nuo šių metų birželio Estijos ekonominės zonos vandenyse vykdomi įtartinų Rusijos tanklaivių patikrinimai, teigia Estijos klimato ministerijos jūrų departamento vadovas Jaak Viilipu. Patikrinimai apima ne tik „radijo skambučius“, bet ir fizinį laivų patikrinimą.

„Daugeliu atvejų laivų kapitonai bendradarbiavo su institucijomis ir teikdavo reikiamą informaciją, o laivų dokumentai visiškai atitiko taisykles“, – visuomeniniam radijui ERR sakė pareigūnas.

Iš viso per pastaruosius 6 mėnesius buvo atlikta daugiau nei 240 patikrinimų.

Vienu atveju, atskleidė jis, laivo kapitonas nereagavo į iškvietimus ir atsisakė leisti tarnyboms įlipti. Tačiau po savaitės jis savo noru pateikė laivo draudimą patvirtinančius dokumentus.

„Tai rodo, kad tokius kontrolės darbus ir tokio tipo spaudimo priemones reikėtų išlaikyti ir toliau“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad esant dabartinei situacijai, kai iš Rusijos plaukiantys laivai beveik nebesilanko Europos uostuose, duomenų apie jų techninę būklę ir draudimą nėra.

Birželio mėnesį Porvoo mieste (Suomija) vykusiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje, tarpvyriausybiniame Baltijos ir Skandinavijos šalių bei Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimo forume, buvo pripažinta, kad „šešėlinis laivynas kelia grėsmę saugumo, aplinkos ir geopolitiniu požiūriu“.

Pagrindiniai Rusijos naftos terminalai yra rytinėje Suomijos įlankos dalyje, Sankt Peterburgo srityje, Primorske ir Ust Lugoje. Rusijos „šešėliniai tanklaiviai“, neapdrausti Vakarų draudimu, vaidina svarbų vaidmenį apeinant G7 įvestas sankcijas. 

Jie gabena naftą kitų šalių klientams, kurie yra pasirengę mokėti Rusijai daugiau nei sutarta maksimali kaina, t. y. 60 USD už barelį, o tai yra reikšminga parama Rusijos karo mašinai Ukrainoje.