„Pasienyje 40 000 Rusijos karių!“ Estijos generolas ruošiasi karui

Estija svarsto naują požiūrį į karinę tarnybą, pasimokydama iš karo Ukrainoje: laikinai sumažinti šaukimą, kad būtų geriau parengti aktyvūs kariai. Tai dar vienas pasirengimo galimai Rusijos agresijai ir sprendimų, atitinkančių neseniai pasikeitusią karinę strategiją, įgyvendinimo elementas.

Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Andrus Merilo siūlo 2026-uosius panaudoti didelio masto aktyviojo karinio personalo mokymams, kuris ateityje pagerintų šauktinių rengimo kokybę.

Mažesnis skaičius karių, bet geriau apmokyti

Merilo pažymėjo, kad pagal dabartinę sistemą į kariuomenę kasmet pašaukiama apie 3800 naujokų. Tačiau jo idėja yra laikinai sumažinti šauktinių skaičių iki 1000, kad būtų sutelktas dėmesys į instruktorių įgūdžių tobulinimą. Tai padėtų mokymo sistemą pritaikyti prie šiuolaikinių konfliktų realijų, įskaitant karo Ukrainoje patirtį.

Interviu vietos žiniasklaidai Merilo pabrėžė, kad reikia peržiūrėti pasenusias koncepcijas, kurios buvo sukurtos prieš 20 metų. Vienas iš prioritetų – stiprinti karių fizinį pasirengimą, kaip neatskiriamą kovinės parengties dalį. Generolas majoras patikino, kad reforma nereiškia tarnybos laiko ilginimo. Jis pabrėžė, kad akte numatyti 12 mėnesių yra optimalūs. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas aktyviosios tarnybos karių rengimo kokybei ir jų profesionalumo kėlimui.

Dvi savaitės

Prisitaikydama prie Rusijos keliamos grėsmės pobūdžio pokyčių, Estija taip pat keičia savo karinę strategiją. Naujajame plane numatyta galimybė smogti Rusijos teritorijai atsakant į išpuolį. Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Karusas pabrėžia, kad Estijos kariuomenė glaudžiai bendradarbiaus su NATO sąjungininkais, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį šalies gynybos planuose.

Vieno iš pokalbių metu – šių metų rugsėjo mėn. – Karusas pažymėjo, kad prieš karą Ukrainoje Estija tikėjosi, kad Rusijos puolimo atveju ji atlaikys 10 dienų, laukdama atvykstančios NATO pagalbos. Tačiau pastaraisiais metais daug kas pasikeitė Estijos kariniame potenciale ir strategijoje. Šiandien ši nedidelė Baltijos šalis savo gynybą galės išlaikyti iki dviejų savaičių. Pasak 2-osios pėstininkų brigados vado pulkininko Mati Tikerpuu, tiek laiko pakanka sąjungininkų pastiprinimui atvykti.

Šių metų vasarį interviu Estijos televizijos kanalui ERR Tikerpuu teigė, kad negalima atmesti Rusijos puolimo galimybės. Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje Estijai suteikė vertingos informacijos, padedančios nustatyti savo pajėgų prioritetus. Bepiločiai orlaiviai ir artilerija bus pagrindiniai elementai bet kokiame konflikte, nes Rusija ir toliau teikia pirmenybę masinėms atakoms, o ne tiksliems ginklams.

Estas – Dovydas, rusas – Galijotas

1,4 milijono gyventojų turinti Estija gynybai šiemet numatė skirti daugiau nei 3 % savo BVP – gerokai daugiau nei NATO vidurkis. Kalbant apie santykį su BVP, Estija suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis. Tačiau reikia pažymėti, kad nepaisant padidėjusių karinių išlaidų, Estijos ginkluotosios pajėgos išlieka gana silpnos: neturi pagrindinių kovos tankų ir savo naikintuvų. Estijos gynybos ministerija paskelbė apie šešių amerikietiškų HIMARS raketų sistemų įsigijimą.

Remiantis naujausia Estijos žvalgybos tarnybų ataskaita, Rusija artimiausiais metais planuoja pasienyje dislokuoti beveik 40 000 karių. Tai gerokai daugiau nei Estijos aktyvioji 4200 karių kariuomenė, nors šalyje yra beveik 40 000 apmokytų atsargos karių pagal šaukimo sistemą.