Virš 500 karo mašinų. 4 šalys aktyvuoja gigantiškus resursus (Video)

Remiantis prieš kelias dienas „Breaking Defense“ pateikta informacija, Šiaurės šalys – Danija, Suomija, Norvegija ir Švedija – svarsto apie bendrą pėstininkų kovos mašinų užsakymą.

Pirmosios derybos jau įvyko ir jei planas vyks taip, kaip tikimasi, pėstininkų kovos mašinos bus nupirktos 2030–2040 m. Šis laikotarpis būtų optimalus transporto priemonių išteklių požiūriu visose suinteresuotose šalyse. Šiuo metu vyksta tolesnės derybos siekiant nustatyti visus bendrus reikalavimus būsimai kovinei mašinai.

„Šiuo metu projektą nagrinėja keturios šalys, tikėdamosi, kad jis gali sumažinti įsigijimo išlaidas ir palengvinti plėtros bei priežiūros klausimus“, – sakė Norvegijos kariuomenės štabo viršininkas generolas majoras Larsas Lervikas.

Visi naujojo projekto dalyviai sutinka, kad teks kautis panašių sąlygų lauke, tad bendras požiūris pasiteisins. Verta pažymėti, kad Švedijos ir Norvegijos pusių atstovai aktyviai reiškia savo nuomonę šiuo klausimu. Danijos viešųjų pirkimų agentūra (Materiel- og Indkøbsstyrelse) ir Suomijos gynybos ministerija šio klausimo nekomentavo.

„Sutariame, kad dirbsime kartu, norime turėti tą pačią platformą, tą pačią įrangą ir nenorime jokių nacionalinių, specialių reikalavimų“, – sakė Švedijos kariuomenės vadas generolas majoras Jonny Mattias Lindfors. – Siekiame bendro transporto priemonių kūrimo, bendro pirkimo ir bendro naudojimo, todėl tiekimo grandinės taps lankstesnės ir mums bus lengviau prižiūrėti transporto priemones.“

Kokia bus būsimoji Šiaurės šalių pėstininkų kovos mašina? Tai ne visai aišku. Viskas rodo, kad labiausiai tikėtinas kandidatas į šį vaidmenį yra CV90. Jei dalyvaujančių šalių tikslas yra mažinti logistikos ir kitas išlaidas, pasirinkimas atrodo akivaizdus.

Naujos kartos CV90 greičiausiai bus patobulintas CV9035NL variantas – viena iš naujausių versijų, skirtų Nyderlandų sausumos pajėgoms.

Jame taip pat bus sumontuotas hibridinis jėgos agregatas, derinantis vidaus degimo variklį ir elektrinį variklį. Transporto priemonės kūrimas truktų iki 2027 m., per tą laiką vyktų visi reikalingi bandymai – nuo gamybos iki valstybinių bandymų. Pagal planus nuo 2023 metų vasario Stokholmas nuspręstų iki 2034 metų įsigyti neskelbiamą skaičių įvairių variantų transporto priemonių.

Kiekviena kita susitarime dalyvaujanti šalis būtų CV90 šeimos transporto priemonių naudotoja. Švedijos sausumos pajėgos šiuo metu turi daugiau nei 500 įvairių variantų vienetų, įskaitant techninės pagalbos mašinas, stebėjimo mašinas, komandų mašinas, savaeigius minosvaidžius ir priešlėktuvinės gynybos mašinas.

CV90 sveria 37 tonas, o maksimalus greitis – 70 km/val. Bokštelio sistema dažniausiai ginkluojama 30 mm arba 35 mm automatiniu pabūklu, arba 40 mm „Bofors 40/L70“ pabūklu. Tačiau galima naudoti ginklą, kurio kalibras yra iki 120 mm. Šio šarvuočio modernizavimo potencialas yra labai didelis.

Stokholmas šiuo metu įsigyja CV9035 Mk IIIC, kurie turi pakeisti Ukrainai perduotus CV9040. „BAE Systems“ užtikrina, kad modernizuotose transporto priemonėse įrengtas naujas bokštelio dizainas ir „žymūs ergonominiai patobulinimai“ įgulai.

Nei tikslus užsakytų transporto priemonių skaičius, nei užsakymo vertė nebuvo atskleista. Tačiau yra žinoma, kad Švedijos sausumos pajėgos pasirinko 35 mm „Bushmaster III“ ginkluotę. Iki šiol švedų CV9040 standartas buvo 40 mm „Bofors“ pabūklas.

Rugpjūčio mėnesį Danija įsipareigojo už 1,3 mlrd. eurų nupirkti visiškai naujų 115 vnt. CV9035 Mk IIIC pėstininkų kovos mašinų. Jos bus pristatytos 2026–2029 m. Jos prisijungs prie CV9035DK Mk III, kurie buvo naudojami beveik du dešimtmečius ir yra atnaujinimo etape.

Norvegijoje yra 144 vnt. CV9030N šarvuočių su 30 mm „Bushmaster II“ pabūklu. 2022 metais Oslas sudarė susitarimą dėl šių transporto priemonių eksploatavimo rėmimo, kuris garantuoja ilgalaikę linijos priežiūrą ir nuolatinį modernizavimą.

Suomija iš viso turi 102 vnt. CV9030FIN, ginkluotus 30 mm automatiniu pabūklu „Mk 44 Bushmaster II“ ir Rusijoje pagamintu 7,62 mm kulkosvaidžiu PKMT. 2021 metais Suomija pasirašė 30 mln. eurų vertės CV90 modernizavimo sutartį. Tai užtikrins veiklos laikotarpio pratęsimą beveik iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. „BAE Systems“ tuomet patikino, kad modernizavimas truks iki 2026 m.

Šiaurės šalyse uniformos taip pat unifikuojamos (nuo 2020 m.). Pernai kovą buvo priimtas sprendimas įkurti Šiaurės šalių karo aviaciją. Naujausias bendradarbiavimo taškas – artilerijos amunicijos standartizavimas, kuris leis jos įsigyti pigiau. Šiuo atžvilgiu yra daug ką patobulinti, nes atskiros šalys taiko skirtingas procedūras jos gavimui.

Šiaurės šalys taip pat rengia bendras karinio sąveikumo gerinimo pratybas. Šių metų vasarį jos dalyvavo NATO „Nordic Response“ manevruose. Švedijos ir Suomijos kariai įžengė į Norvegijos Finmarko regioną. Daug metų aukštame lygyje buvęs Šiaurės šalių bendradarbiavimas suaktyvėjo po to, kai Rusijos grėsmės akivaizdoje į NATO įstojo Švedija ir Suomija.