„Mes, latviai, lietuviai ir estai. Esame unikalūs“

„Karas tęsiasi jau trejus metus, visuomenė pavargo, bet tikiu, kad tik Ukrainos karių, kurie šiuo metu gina savo žemę, dėka turime taiką. Ar įsivaizduojate, kas būtų dabar, jei Ukraina būtų žlugusi?“, – tokius egzistencinius klausimus TV24 laidoje „Savaitė. Post Scriptum“ svarstė NBS majoras, Nacionalinės gvardijos štabo karininkas Jānis Slaidiņš.

Karininkas atkreipė dėmesį į Rusijos retoriką apie ėjimą prie Lamanšo, imperialistinį mąstymą apie visų išlaisvinimą.

„Mes, latviai, lietuviai ir estai, tai suprantame, ukrainiečiai supranta, bet vidutiniai vokiečiai, prancūzai ar amerikiečiai, kurie į šį karą žiūri kaip į kažkokią dokumentiką tolumoje, to nesupranta, – situaciją apibūdino Slaidinš. – Todėl mūsų indėlis yra didžiulis ir neįkainojamas“.

„Daugelis Latvijos gyventojų, ypač vyresnioji karta, prisimena, ką reiškia karas; jie prisimena SSRS laikus ir tai, kaip gyventi po rusišku batu , visi supranta, už ką turi kovoti; jei šalis nori egzistuoti, karas negali būti be aukų.

Ar suskaičiuota, kiek dronų esame pristatę į Ukrainą? Prieš kurį laiką paskaičiavau, kad per metus buvo apie 1018 dronų“, – pasakoja pareigūnas ir priduria, kad tai skirtingi dronai, už kuriuos reikia dėkoti visai Latvijos visuomenei.

„Esu tik šios idėjos iniciatorius, bet visa tai negalėtų įvykti be Latvijos žmonių – žmonės ateina ir aukoja, ta prasme esame unikalūs“, – sako Slaidiņš.

„Žinoma, Ukraina yra didelė šalis ir kitos didelės šalys jai davė daug, bet yra dalykų, kurių Ukrainai niekas negali duoti – tai yra dalykai, kurių reikia vietiniam kariui, kuris yra ant žemės, fronte. mūšių eilės, vykdant žvalgybą Rusijos armijos užnugaryje“, todėl jiems reikia dalykų be biurokratijos, bet tiesiai į jų rankas, kuriuos galime suteikti.