„Rusija traukiasi.“ JAV siunčia galingą signalą

Rusija ir toliau praranda savo įtakos zonas pasaulyje, todėl yra priversta susitelkti tik į vidaus teritorijas. Be to, spaudžiamas Kinijos ir Indijos, Kremlius sumažino branduolinės retorikos naudojimą, interviu „Glavred“ sakė Dmitrijus Snegirevas, karo analitikas ir vienas iš visuomeninės iniciatyvos „Pravdoe delo“ (rus. „Правое дело“) pradininkų.

Jis pažymėjo, kad jau vyksta Rusijos ir JAV diplomatiniai kontaktai siekiant sureguliuoti karą Ukrainoje. Rusijos delegacijos dalyvavimas patvirtina Maskvos pasirengimą tokioms diskusijoms, tačiau šios derybos vyksta esant dideliam išorės spaudimui, verčiančiant Rusiją daryti nuolaidas.

„Žvelkime plačiau nei tik į Ukrainą. Per pastarąjį mėnesį matėme, kad Rusijos pozicijos svarbiausiuose pasaulio regionuose silpnėja. Tai visų pirma Artimieji ir Vidurinieji Rytai. Nepaisant naujosios Sirijos vadovybės pareiškimų, Rusijos karinis buvimas šiame regione buvo sumažintas iki minimumo. Svarbiausia, kad Rusija prarado naftos gavybos Sirijoje kontrolę, kuri buvo pagrindinis jos buvimo Sirijoje tikslas“, – sakė Snegirevas.

Pokyčiai vyksta ir Užkaukazėje: kyla grėsmė Rusijos buvimui Sakartvele, o Armėnijos ministro pirmininko veiksmai verčia abejoti tolesniu Rusijos bazės Giumri mieste egzistavimu. Moldovoje strateginių objektų Padniestrėje nacionalizavimas dar labiau apriboja Kremliaus įtaką.

„Taigi Rusija faktiškai yra priversta trauktis prie savo pačios sienų, prarasdama strateginės ir karinės įtakos zonas“, – daro išvadą ekspertas.

Ekonominis spaudimas Rusijai taip pat didėja. Kalbame ne tik apie sankcijas, bet ir apie Rusijos tanklaivių sulaikymą Baltijos jūroje, kuris rodo perėjimą nuo sankcijų prie ryžtingų veiksmų.

Dmitrijus Snegirevas pažymi, kad nuo liepos mėnesio Kinija uždraudė dvejopo naudojimo prekių tiekimą Rusijai, o tai stipriai paveikė Rusijos karinį-pramoninį kompleksą. Kinijos pozicijos dėl tarpusavio atsiskaitymų su Rusija pokyčiai taip pat rodo jos įtakos mažėjimą.

„Matome tiesioginį politinį, ekonominį ir karinį naujosios JAV administracijos spaudimą Rusijai. Tai privertė Rusiją sėsti prie derybų stalo“, – priduria ekspertas.