Briuseliui ir Vašingtonui. Rusija siunčia ultimatumą. „Jau užuodė kraują“

Jei ES šalys šiemet neprisijungs prie Ukrainos kolektyvinės savigynos srityje, kitais metais jų teritorijoje kils karas, sako buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Valerijus Čalyj. Pasak jo, masiniai fejerverkai Europos miestuose Naujųjų metų išvakarėse rodo ne tiek tradicinę džiugią nuotaiką nekariaujančiose šalyse, kiek atsipalaidavimą ir saugumo iliuziją.

„Jei kuri nors iš ES šalių, ypač Ukrainos kaimynių, piliečių turi iliuziją, kad Rusijos agresija baigiasi, puolimas sustos, kad naujai išrinktas JAV prezidentas turi visus įtakos svertus ir viskas baigsis Ukrainos teritorijoje, tai yra daug argumentų, kurie juos nuvils“, – pažymėjo Čalyj.

Pirma, anot eksperto, Rusijos režimas turi priešiškų tikslų ne tik Ukrainai, ir  jie tikrai nepasikeis, įsitikinęs diplomatas. Galų gale, Čalyj priminė, kad Rusijos režimas plataus masto invazijos į Ukrainą išvakarėse 2021 metų gruodžio viduryje savo ultimatumą išsiuntė Briuseliui ir Vašingtonui, o ne Kyjivui.

Antra, anot jo, taip visų trokštama „taika“ (Ukrainos teritorijų ir pasidavimo sąskaita), o tiksliau, laikinos paliaubos sugrįš į rotaciją dešimtimis ar šimtai tūkstančių rusų. Kariškiai, gaudami piniginę kompensaciją už savo nusikaltimus, jau užuodė kraują, nebaudžiamumą ir drąsą.

„Ar manote, kad Rusijos režimas galės juos įtraukti į visuomenę be pasekmių, ypač nusikaltėlius ir tuos, kurie atėjo į karą dėl grobio? Jie bus išsiųsti jei ne samdiniais į Afriką, tai į Baltarusiją, į pasienį su Lenkija ir Lietuva, arčiau Estijos ir Suomijos“, – įsitikinęs Čalyj.

Trečia, eksperto nuomone, Amerika yra toli ir ten lengva svarstyti skirtingus scenarijus, o ES šalys yra skrydžio atstumu nuo atakos dronų, jau nekalbant apie bendras sienas su XXI amžiaus barbarais. Pasak jo, strateginiai bombonešiai nenustos skristi, o Rusijos raketų programos nebus apribotos.

Ketvirta, pasaulis yra lokalių ir regioninių konfliktų ir karų pradžioje, o ES ir NATO šalys Europoje vargu ar sugebės sutelkti daugiau išteklių nei dabar, kai yra galimybė sustabdyti agresorių už jo teritorijų ribų.

„Penkta, atsižvelgiant į naujausius atakų prieš ryšių kabelius Europoje pavyzdžius ir vienintelę didėjančią ardomąją Rusijos veiklą, galima įsivaizduoti, kas bus toliau, jei agresoriui bus suteikta pauzė, kad sustiprintų ir sumažintų sankcijų spaudimą ekonomikai. Kas turi iliuziją, kad atsilaisvinę resursai bus panaudoti rusų gerovei didinti?!“ – sako Čalyj.

Todėl, jo nuomone, šioje situacijoje gali būti tik viena išvada: jei Europos šalys nesusijungs su Ukraina į ginkluotą koaliciją, kad atremtų agresorių, jei šiais metais nepatrigubins savo pastangų  ir jei jie nepanaudos kolektyvinės savigynos prieš Rusijos Federaciją, jų teritorijoje kils karas.