Šlapiu skuduru Rusijai per snukį. „Išdavė sąjungininkė“

Serbija nutraukė ne vieną rusiškos ginkluotės pirkimo sutarčių. Tai interviu „Novosti“ sakė Respublikos generalinio štabo viršininkas Milanas Moisilovičius. Anot jo, tokio sprendimo priežastis buvo sankcijos Maskvai.

„Kalbant apie ginklų tiekimą iš Rusijos Federacijos, tai dabar praktiškai neįmanoma. Esama padėties sprendimą bandome rasti diplomatiniais kanalais. Nutraukėme nemažai sutarčių, o kai kurias atidėjome, tikėdamiesi, kad situacija tarpvalstybiniuose santykiuose pasauliniu lygiu normalizuosis“, – sakė generolas.

Jis pažymėjo, kad Serbijos kariuomenė vis dar gali įsigyti sovietinės ir Rusijos gamybos įrangos atsarginių dalių, nes jos gaminamos daugelyje pasaulio šalių pagal licenciją. Tačiau naujos įrangos iš Rusijos gauti nebeįmanoma.

2024 metų rugpjūtį Serbija nusprendė atsisakyti naujos Rusijos naikintuvų partijos pirkimo, apie kurių pirkimą buvo kalbama nuo 2021 m. Vietoj Rusijos naikintuvų Belgradas už 2,7 mlrd. eurų įsigijo 12 prancūziškų „Rafale“, kuriais planuoja pakeisti senstantį rusiškų MiG-29 parką.

Milanas Moisilovičius pažymėjo, kad pilotams bus sunku, bet įmanoma persikvalifikuoti juos naujiems orlaiviams. Juolab kad „Rafale“ atitinka visus šiuolaikinės kariuomenės reikalavimus.

Tačiau Serbija taip pat naudos savo ginklus.

„Bus atgabenta šarvuota kovinė technika „Lazar“ ir „Milos“, bepiločiai dronai, artilerijos raketų kompleksai, nepilotuojami orlaiviai, įvairūs šaulių, mirtinai ir priešlėktuviniai ginklai... Taip pat tikimasi pristatyti modernizuotus automatinius šautuvus M-70“, – sakė Moisilovičius.

Įdomu tai, kad, remiantis Stokholmo taikos tyrimų instituto (SPIRI) skaičiavimais, Rusijos ginklų eksportas 2019–2023 m., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, sumažėjo 53 %. Dėl to Rusija didžiausių pasaulio ginklų tiekėjų sąraše iš antros vietos nukrito į trečią, o jos dalis pasaulinėje rinkoje sumažėjo iki 11 %.

Pirmąją vietą vis dar užima JAV, kurios eksportas išaugo 17 %, o dalis pasaulinėje ginklų rinkoje siekė 42 %. Prancūzija užėmė antrąją vietą, per penkerius metus padidinusi eksportą 47 %.