„Apache“, „Warrior “ ir „Challenger 2“. Į Ukrainą atvyksta monstrinė galia?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta paliaubų, kurios mainais už taiką apima teritorines nuolaidas Rusijai, perspektyvos. Apie tai rašo „The Telegraph“.

Pirmasis scenarijus – taikos palaikymo pajėgos

Tačiau tokį susitarimą turi lydėti esminės Vakarų sąjungininkų saugumo garantijos. Patikimas sprendimas palaikyti bet kokį taikos susitarimą būtų Vakarų taikos palaikymo pajėgų buvimas, kad būtų užkirstas kelias kitam Rusijos puolimui per demarkacijos liniją.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad JAV neturėtų tam dislokuoti savo karių ir užtikrinti saugumą buferinėje zonoje, nei finansuoti šios misijos. Tačiau JK, viena iš pagrindinių NATO sąjungininkių Europoje, galėtų atlikti svarbų vaidmenį, jei Vašingtonas nepalaikys.

Šalies JK pajėgos anksčiau dalyvavo panašiose, nors ir daug mažesnėse, buferinės zonos valdymo misijose Kipre ir Bosnijoje.

Teoriškai taikos palaikymo misija Ukrainoje daugeliu atžvilgių gali veikti taip pat, kaip ir ankstesnės – ar tai būtų Kipras, ar Bosnija, ar Libanas.

Britų daliniai įrengs stebėjimo postus tam tikrame buferinės zonos sektoriuje. Antrinės greitojo reagavimo pajėgos bus užnugaryje, kad sureaguotų ir nuslopintų bet kokius galimus protrūkius.

Skirtingai nei Kipras ir Bosnija, britų kariuomenė turės perdislokuoti aktyvias pajėgas į Ukrainą. JK orlaiviai atliks pagrindinį vaidmenį, o naikintuvai ir atakos sraigtasparniai „Apache“ gali patruliuoti buferinėje zonoje. Tankai „Challenger 2“, pėstininkų kovos mašinos „Warrior“, salvinės ugnies sistemos M270 ir tūkstančiai kareivių turės būti dislokuoti, kad būtų sukurtos pajėgos, galinčios sustabdyti Rusijos puolimą, jei jis įvyktų.

Tačiau net ir tokio dydžio pajėgos negalės suvaldyti visos kovos linijos, o tai reiškia, kad į pagalbą bus kviečiamos ir tokios šalys kaip Prancūzija, Lenkija, Skandinavijos šalys. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Lenkijos Donaldas Tuskas yra pasirengę aptarti dalyvavimą pokario misijoje.

Žurnalistų nuomone, tokia operacija turėtų būti didelio masto. Norint perkelti tokias pajėgas, prireiktų mėnesių planavimo, be to, kelių mėnesių, kurių greičiausiai prireiktų kariams ir jų įrangai nugabenti į galutinę paskirties vietą.

Ir tada kyla klausimų, ar JK gali įsipareigoti tokiam projektui ir laikytis esamų įsipareigojimų, įskaitant vadovavimą NATO kovinei grupei Estijoje ir Ukrainos karių mokymą Solsberyje.

Buvęs gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė: „Tikrovė tokia, kad JK įsipareigojus NATO, Estijai, Kiprui ir JK gynybai negalėsime imtis jokio reikšmingo didelio masto ir ilgalaikio dislokavimo Ukrainoje. Štai kodėl vienintelis tikras sprendimas – kuo greičiau priimti Ukrainą į NATO“.

Tęsinys kitame puslapyje: