Nerimą keliantys ženklai iš Suomijos. „Tai apie Rusijos planus...“

Tai liudija Leningrado karinės apygardos atkūrimas ir Rusjos pajėgų sutelkimas regione. Ekspertai perspėja dėl netikėtų atakų prieš mažesnes NATO šalis galimybės, taip pat dėl ​​galimų operacijų, kuriomis siekiama užtikrinti Rusijos interesus Arktyje.

Rusijos pajėgos gali bandyti surengti „riboto masto staigmenas“ prieš mažesnes NATO šalis nuo Šiaurės Norvegijos per Suomiją iki Baltijos šalių, siekdamos „paralyžuoti NATO sprendimų priėmimo procesą, perspėja Suomijos nacionalinis gynybos universitetas.

Šioms operacijoms Rusija gali panaudoti savo oro pajėgas, karinį jūrų laivyną, pėstininkus ir kelių divizijų desantinius dalinius. Vienas iš scenarijų taip pat gali būti bandymas užvaldyti dalį Suomijos, Estijos, Latvijos ir Švedijos, siekiant „apsaugoti“ strategiškai svarbų Murmansko regioną Arkties regione.

Pranešime apie „Leningrado karinės apygardos praeitį ir ateitį“ pabrėžiama, kad nuo Šaltojo karo laikų Rusija laikėsi „gynybinio“ požiūrio dėl Suomijos, didžiausias pajėgas sutelkdama kitose šalies vietose. Dėl reformos 2024 m. pradžioje Leningrado sritis vėl buvo atskirta nuo Vakarų karinės apygardos, į jos struktūras įtraukiant ir Šiaurės laivyną. Ten taip pat buvo atkurtos tam tikros karinės veiklos formos.

Norint sukurti reikiamą infrastruktūrą naujiems daliniams šiame rajone prireiks kelerių metų, tačiau kol tęsis kovos Ukrainos fronte, tol šie pokyčiai vyks lėtai“.

Suomiai daro prielaidą, kad kito dešimtmečio pradžioje Rusijos pajėgų skaičius Leningrado karinėje apygardoje gali padvigubėti – nuo ​​dabartinių 40 000 iki 100 000 karių. Tačiau vien šio rajono potencialo be papildomos paramos nepakaks užkariauti jokiai šaliai.

2024 metais Rusija, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, taip pat paskelbė perkėlusi balistinėmis raketomis „Iskander“ ginkluotą raketų brigadą į Karelijos pasienio regioną.