„Rusijos armijos nuostoliai netgi karo iniciatoriams kelia frustraciją“

Centriniu pastarojo meto oro karo siužetu tapo apsikeitimas galingais smūgiais tarp UGP ir RF KP sausio 14–15 d. Naktį iš sausio 13 į 14 d. UGP atliko galingiausią per visą oro smūgių istoriją ataką dronais. Daugiau, nei 200 dronų PD-2, „Bober“, „Ljutyj“ ir UJ-22 atakavo taikinius mažiausiai 12 Rusijos regionų. Tai daugiausiai naftos ir dujų perdirbimo, o taip pat chemijos gamyklos, iš kurių užsidegė bent trys — suskystintų dujų bazė „Kazanjorgsintez“ gamyklos teritorijoje (įvairiais duomenimis, sudegė 1-2 cisternos), Aleksinsko chemijos kombinatas Tulos srityje (stambus gaisras) ir Saratovo NPG Engelse, kuri yra ir „Rosrezerv“ bazė „Kristal“.

Gamykla Saratove gamina strateginių bombonešių kurą, Prieš dvi savaites į bazę ukrainiečių dronai jau buvo pataikę, po ko ji degė šešias paras, kol išdegė kuras mažiausiai dviejuose rezervuaruose. Šį kartą buvo pažeisti dar du rezervuarai gamykloje. Dar buvo pažeisti ir užsidegė amunicijos sandėliai strateginės aviacijos aerodrome Engelse. Be to, UGP penkiomis raketomis ATACMS atakavo Briansko „SSRS 50-mečio“ chemijos gamyklą Seljco gyvenvietėje prie Briansko, gaminančią raketinį kurą. Vietos gyventojai užfiksavo dūmų stulpą, kuris buvo matomas iš priešingų miesto kraštų.

BPSA ataka dar pasižymėjo, kad joje, (UGP pietinės grupuotės naujienas apžvelgiančio) TG kanalo „Nikolajevskij Vaniok“ duomenimis, dronai pirmą kartą panaudojo sklendžiančias aviacines bombas — KAB ir minas. Jei tai iš tiesų taip, tuomet karo technologijos vėl atliko proveržį.

Dabar nemažai, gal netgi ne mažiau nei pusė dronų, numušama prie objektų, į kuriuos jie nutaikyti, šaunamaisiais ginklais, nešiojamų raketinių kompleksų raketomis ar tokiomis sistemomis kaip „Pancir“, o taip pat slopinami REK sistemomis. Jei dronai galės paleisti KAB bent iš kelių kilometrų atstumo, tai galės ir sugrįžti nepažeisti, o bombą perimti besiginančiai pusei keleriopai sudėtingiau, praktiškai neįmanoma, juk jos vizualinis „pastebimumas“ gerokai sumažės, šiluminio pėdsako nebus, o kulkos veikiausia jai niekaip nepakenks.

Be to, bomba, kitaip nei dronas, lengvai pramuša tokias kliūtis, kaip stogai, tinklai ar grotos ir sprogsta patalpoje ar pastate, o prie išorinių sienų ir stogų. Tad, netgi nedidelės bombos žala gali būti reikšminga ir UGP, pavyzdžiui, galės sėkmingai atakuoti tas pačias KPK elektrines ar įmones, o ne tik kuro bakus, kaip anksčiau. Be to, suprantama, naudojant bombas, galima bus taupyti dronus. Kadangi dabartiniai modeliai jau gali įveikti 1200 – 1500 kilometrų, Rusijos regionuose nuo Šiaurės Kaukazo iki pat Maskvos „darbą“ baigę dronai įgijo šansą grįžti bazėn.

Naktį į sausio 15 dieną Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95MS, Tu-22MZ, naikintuvai MiG-31K ir OTRK „Iskander-M“ atakavo taikinius Ukrainoje, panaudoję, Ukrainos duomenimis apie 40 raketų (iš kurių, oficialiais duomenimis, UGP numušė 30) ir dviem bangomis skriejusių apie 70 dronų.

Rusiškas prokarinis kanalas „Svarščiki“ apie taikinius Ukrainoje parašė: „Atakavome priešininko energetiką ir aerodromus… atidirbome Charkove, Poltavos ir Černigovo srityse, Krivoj Roge ir Čerkasuose (oro uostas), ypatingą dėmesį skyrėme Kyivui ir sričiai (Belaja Cerkovj, aerodromas [Vasilkovo]), o taip pat Vakarų Ukrainoje. Kyivo centre netoli nuo Zelenskio biuro Kreščatike dega elektros pastotė. Taip pat pažeistos ŠES Krivoj Roge, NPG Kremenčuge, karinį objektą Sambore ir Lvivo srities dujų mazgą Stryje“.

Ukrainos šaltiniai informaciją iš dalies patvirtina. Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis pareiškė, kad srityje pataikyta į du kritinės infrastruktūros objektus. Kiti šaltiniai pripažįsta pataikymą į dujų saugyklą Lvivo srityje. Ten, pasak deputato Sergejaus Nagorniako, buvo pažeista antžeminė įranga, o pati dujų saugykla veikia įprastiniu režimu.

Bendrai šio antskrydžio tikslas buvo ne tiek elektrinės, kiek bandyta sugriauti dujų perdavimo sistemą Ukrainoje po to, kai ši nutraukė dujų tiekimą į ES, o taip pat aerodromai, kuriuose manomai stovėjo Vakarų šalių Ukrainai perduoti lėktuvai F-16. Formaliai, kaip paskelbė RF GM, ataka buvo atsakas į vakarietiškų raketų naudojimą tarptautiškai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje ir į bepiločių ataką prieš dujų kompresorinę stotį Kubanėje, užtikrinančią dujų perdavimą dujotiekiu „Tureckij potok“.

Visgi, kadangi sausio 15 d. atakai Rusija panaudojo ganėtinai nedaug raketų, bet kuriuo momentu galima laukti jos pakartojimo kur kas didesniu raketų „paketu“. Juo labiau, kad pretekstų tam netrūksta. Pavyzdžiui, naktį į sausio 16 d. Ukrainos dronai atakavo naftos bazę Liski Voronežo srityje (pažeisti mažiausiai du rezervuarai) ir spirito gamyklą Novaja Ljada Tombovo srityje, sukeldami rimtus gaisrus abiejuose objektuose. O štai eilinį kartą atakuotos parako gamyklos Tambovo srityje, pažeisti, panašu, nepavyko.

Techninės inovacijos

Kitaip nei dronų ir raketų technologijų atveju, įprastinės ginkluotės tiekimo ir modernizacijos situacija bendrai stabili. Visgi pasitaiko ir išimčių. Pernai metų pabaigos ir šių metų pradžios minisensacija tapo 170 mm Šiaurės Korėjos toliašaudžių (iki 60 km) ratinių savaeigių artilerijos sistemų (SAS) „Koksan“ pasirodymas fronte. Tai ne nauja, o maždaug 1970-ųjų metų kūrinys, žinomas nuo 1985 metų. SAS visų pima buvo skirtos apšaudyti Seulą ir kitus pasienio Pietų Korėjos rajonus. Jų efektyvumas kol kas nesuprantamas, bet jie gali tapti rimta problema šūvio atstumu esantiems stambiems Ukrainos miestams. Tiesa, kol kas kalbama apie maždaug vieną bateriją, gruodį pastebėtą gabenant per Rusija geležinkelio platformomis. Jų fotografijos fronte pasirodė sausį.

o sausio 12 dieną pasirodė Vokietijos Gynybos ministro Boriso Pistorijaus informacija, kad jo šalis perdavė Ukrainai pirmą naujausią ratinę 155-milimetrų haubicą RCH 155. Ją sukūrė Vokietijos-Prancūzijos kompanija KNDS ir gali šaudyti netgi važiuodama. Iš viso per artimiausius du metus Ukrainai iš gamyklos Kasselyje turėtų būti pristatytos 54 tokios haubicos, kurios buvo užsakytos dviem partijomis 2022 ir 2024 metais.

Kol kas didelės gynybos gamyklos pamažu plečia savo gamybą ir joms reikia bent trijų metų išpildyti vyriausybės užsakymą, fronte „mažųjų kalibrų“ modernizacija vyksta kur kas sparčiau.

Tad, pavyzdžiui, bandymų būdu paaiškėjo, kad su FPV dronais efektyviausia kovoti lygiavamzdžiais šautuvais. Nuo švino šratų debesų „paukšteliams“ (šis žodis įsitvirtino abiejų kariaujančių armijų leksikone) išsisukti kur kas sudėtingiau, nei nuo „Kalašnikovo“ kulkos. Kaip paaiškėjo sausį, ukrainiečiai pradėjo montuoti lygiavamzdžius ant savo FVP dronų. Tai patogu atakuojant rusiškus dronus, kai šaudant šratais iš arti, garantuojamas pažeidimas ir nereikia prarasti savo dronų. Taip pat paaiškėjo, kad tai patogu kovai su pėstininkais. Tokiu šautuvu galima efektyviai kelis kartus iššauti į taikinį, o dronas vėl gi, lieka sveikas.

Rusijos pusė tokių dronų kol kas neturi. Visgi RF KP jau įvertino šratinių šautuvų patogumą kovoje su dronais, tačiau jų kritiškai trūksta. „Karkoras“ Aleksandras Charčenko skundžiasi: „Netgi aprūpinimo ir evakuavimo grupėms vamzdžių neužtenka. Kartais grupėje nėra nė vieno lygiavamzdžio, o jų reikia kelių. Dėl to vaikinai į priešakines linijas tempia nuosavus ginklus. Pasiekiamas absurdas. Kareivio rankose nuosavas ginklas, ir patronus jam irgi reikia pirkti savo sąskaita. Taip, viskas priklauso nuo padalinio, tačiau tokie atvejai toli gražu ne vienetiniai“.

Taigi, rusų kariai dabar skubiai ieško stambių šratinių šautuvų partijų, tačiau tai nėra paprasta. Anksčiau didelę Rusijos rinkos dalį užkariavo vakarietiškos šautuvus gaminančios kompanijos, ir dabar jų tiekimas nutrūko, o Rusijos kompanijoms plėsti šautuvų gamybą iš specialaus plieno ne taip jau paprasta. Todėl akys viltingai krypsta įvairių teisinių arba savanoriškų tokių ginklų paėmimo iš gyventojų pusėn. Kalbama apie einamąjį baudžiamųjų bylų „konfiskatą“, kuo užsiima Rosgvardija, arba savanoriško atidavimo patriotiniais sumetimais kampanijas. „Viorstka“ skaičiavimais, po 2024 spalį paskelbtos ginklų pridavimo amnestijos, „SKO“ atiduodamų ginklų skaičius padvigubėjo ir iš viso nuo 2024 metų gegužės iki gruodžio Rosgvardija 20-yje Rusijos regionų gavo daugiau nei 4,3 tūkstančius vienetų asmeninių ginklų.

Suprantama, priešakinėse pozicijose ir artimajame užnugaryje esantiems mažiausiai 300-ams tūkstančių rusų kareivių tai yra lašas jūroje. Vis gi kampanija plečiasi. Sausio 14 dieną buvo paskelbta, kad de facto prie jos prisijungia regionų valdžia. Tendenciją davė Jamalo-Nencų autonominė sritis, kur gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas paskelbė pasiųsiantis į frontą savo šautuvą. Jau vakarop apie tai paskelbė Salechardo ir Kojabrsko vadovai. TG kanalo „UralInfoZavod“ informacija, Aleksejus Titovskis kariams nupirko Baikal, o Aleksejus Romanovas — karabiną „Saiga-12“. Iš viso 2018 metų duomenimis gyventojai turėjo mažiausiai 4,4 mln. vienetų lygiavamzdžių ir graižtvinių medžioklinių ginklų vienetų, tad savanoriškai prievartinių jų paėmimo iš gyventojų rezervai nemenki, juo labiau, kad dauguma jų užregistruota.

Viena iš greitesnio aprūpinimo „lygiavamzdžiais“ kampanijos priežasčių — greito šviesolaidinių Ukrainos dronų, aprūpinančių geresnį „paveikslėlį“ operatoriu, o svarbiausia, atsparių REK, pasirodymo fronte grėsmė. Tokie dronai yra rusų išradimas ir gerai pasirodė mūšiuose Kursko srityje. UGP prie jų nusprendė pereiti rudenį, ir fronte jau pasirodė pirmieji pavyzdžiai, nors tuo pat metu masiškai tebegaminami seno pavyzdžio FVP dronai. Tačiau šviesolaidiniai dronai turi vieną trūkumą — jie manevruoja sklandžiau ir yra lėtesni. O tai reiškia, labiau pažeidžiami šaulių ginklais, taip pat ir šratiniais.

Kol kas Rusijos armija taip pat nutarė, kad civilius automobilius apvirinti antidroninėmis grotomis ir taip važiuoti į šturmą ar iš viso tokias mašinas naudoti artimajame užnugaryje — bloga idėja. Kadangi drono ataka tokias grotas paverčia papildoma karteče. Todėl dabar armijoje linkstama prie nupjautų stogų ir durų, kad greta atsiradus dronui, būtų galima skubiai iššokti iš mašinos — tuomet smarkiai padidėja galimybė išgyventi.

republic.ru