„Rusijos armijos nuostoliai netgi karo iniciatoriams kelia frustraciją“

Naujoje karo suvestinėje N. Mitrochinas vertina naujausius įvykius Ukrainos fronte, vykstančius prieš tikėtinas taikos derybas. Rusijos kariuomenės sukauptas didelis puolimo potencialas, jie spaudžia Ukrainos pozicijas, tuo tarpu UGP pasipriešinimo potencialas neišsekęs. Tuo pat metu netgi karo šalininkai konstatuoja kolosalius RF KP nuostolius, jie pripažįsta, kad šalis pasirodė tam nepasirengusi ir „daugiau negali taip kariauti“. Negana to, kai kurie atvirai ragina „nutraukti brolžudišką mėsmalę“. Tai byloja, kad aktyvūs karo šalininkai, radikaliai nusiteikę rusų nacionalistai „prisikariavo“ ir sukrėsti jų pradėto karo rezultatais. Dar Mitrochinas vardina šviežias technines karo inovacijas ir pokyčius, kurie tapo pastebimi oro kare.

Situacija fronte

Padėtis fronte pasižymi dideliu sukauptu rusų judėjimo potencialu, tačiau ukrainiečių pasipriešinimo potencialas neišsekęs. Spaudimas Ukrainos pozicijoms stiprus, tačiau teritorinių užkariavimų atžvilgiu rusų armijos judėjimas ne toks žymus. Jis buvo fiksuojamas visų pirma miestuose.

Torecke UGP jau išstumti į miesto šiaurrytinį pakraštį. Časovam Jare RF KP, panašu, perėjo miestą per jo šiaurinę pusę, nors antrą savaitę kaunasi ugniai atsparių medžiagų fabrike, kuris yra pagrindinė UGP tvirtovė. Pietinė miesto pusė ir jo pietiniai priemiesčiai atsidūrė pusiau apsuptyje. Abiejuose miestuose UGP nufilmavo ir Ukrainos karkorų kanaluose pademonstravo dronais nufilmuotas „atsisveikinimo“ apžvalgas, rodančias miestų sugriovimo mastą ir reiškiančias, kad per porą savaičių – mėnesį jie bus palikti. Iš Časovo Jaro tas video atrodė įtikimai, iš Torecko — nelabai. Centrinę ir vakarinę jo dalį UGP paliko šio karo matais greitai — mažiau nei per mėnesį.

Kalbant apie Kurachovo, Ukrainos pusė miesto praradimo nepripažįsta, tvirtindama, kad dalį pramonės zonos ir netgi kai kurias ŠEC patalpas vis dar kontroliuoja UGP. Tai įprasta praktika, kai Kyivas miesto apleidimą pripažįsta po mėnesio ar net dviejų. Tuo tarpu visuose žemėlapiuose piešiamas užtikrintas rusų kariuomenės judėjimas vakariau miesto. Pietvakariau Kurachovo susidarė eilinė, nors ir nedidelė „kišenė“.

Kaimyninėje Velikaja Novoselka — dar viename Zaporižios fronto pačiame ryčiausiame flange esančiame mieste-tvirtovėje — situacija sudėtingesnė. Jis jau apsuptas „laukais“ ~60％, tačiau kol kas laikosi. Veikiausiai, UGP bus priversti palikti jį be mūšio per artimiausią mėnesį.

Šiaurrytinėje dalyje už Mirnogrado RF KP toliau juda, stengdamosi apsupti Pokrovsko-Mirnogrado aglomeraciją. Užimtas dar vienas kaimas — Vozdviženka. Piečiau Pokrovsko rusų kariuomenės puolimas šiek tiek sulėtėjo. Viena iš priežasčių — Ukrainos poveikio priemonių koncentravimas šiame ruože. Ukrainos karkoras Jurijus Butusovas sausio 9 dieną publikavo kelio Selidovo-Pokrovsko kelio, kuriuo vyksta pagrindinis puolimas apeinant miestą, video. Per tris minutes operatorius, filmuojantis nuo kvadraciklo, lekiančio trasa ne ilgesnę, nei dviejų kilometrų atkarpą, parodo 32 sunaikintas transporto priemones, tarp kurių ne mažiau šešių BMO/BTR. Ne faktas, kad visi jie priklauso Rusijos armijai, o ne aprūpino šiame rajone anksčiau buvusią UGP grupuotę, tačiau vaizdas visgi įspūdingas.

Kaip bebūtų, prie Pokrovsko ir Velikaja Novoselka UGP problemos rimtos, kas pripažįstama įvairiais lygiais. Minėtasis Jurijus Butusovas, tradiciškai veikiantis „apkasų teisybės“ šauklio vaidmenyje, dėl jų visų pirma kaltina ta kryptimi veikiančių „Doneck“ ir „Chortica“ grupuočių vadovybę. Jis rašo apie šių miestų gynyba užsiimančių brigadų veiksmų derinimo problemas ir apie pakankamų įtvirtinimų, kur atsitraukiantys kariai galėtų užimti parengtas ribas ir jas išlaikyti, nebuvimą. Vien dronais, kai palaikymas kitomis priemonėmis santykinai silpnas, jo nuomone, fronto išlaikyti nepavyks.

Bendrai jam pritaria ir Ukrainos Gynybos ministerija. Sausio 2 dieną paaiškėjo, kad Pagrindinė gynybos ministerijos inspekcija atliks kompleksinę UGP Sausumos kariuomenės vadovybės analizę. Pasak žinybos vadovo, planuojama „organizacinės struktūros ir įgaliojimų analizė“, „vadovavimo procesų efektyvumo įvertinimas“ ir „įstatymų laikymosi patikrinimas“. Remiantis patikrinimo rezultatais, planuojamos „valdymo sistemos ir kadrų politikos reformos“, o taip pat „valdymo procesų optimizacija“ ir „padalinių kovos gebėjimų sustiprinimas pasirengimo naujovėmis“.

Kolosalūs kariniai nuostoliai

Dideli Rusijos armijos nuostoliai fiksuojami vaizdo įrašuose praktiškai visomis kryptimis, Ukrainos kariai per paskutinę savaitę paskelbė kelis vaizdo klipus su nelaisvėn paimtais rusų kariais iš šturmo padalinių. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną buvo parodytas Kursko srityje atliktas UGP desantinių-šturmo pajėgų iš karto 27 žmonių paėmimas nelaisvėn iš skirtingų dalinių (daugiausiai iš 83-os desantinės šturmo brigados ir 810-os jūrų pėstininkų brigados iš Sevastopolio, suformuotos visų pirma iš Baškortostano, Permės srities ir Rusijos pietų gyventojų).

Tokiuose klipuose, o taip pat video, kuriuos savo šeimoms ir pažįstamiems filmuoja rusų kariai priešakinėje linijoje, skamba beviltiški monologai apie šturmo grupių sunaikinimą „iki nulio“, apie prasiveržimo bandymus su aiškiai nepakankama ginkluote ir be artilerijos palaikymo, o dar apie neįmanomumą patekti užnugarin netgi sužeistam. Būtent tuo galima paaiškinti padažnėjusius rusų karių bandymus pasiduoti nelaisvėn. Iš rusų pusės video su belaisviais kur kas mažiau. Kas iš dalies yra pasekmė paplitusios rusų kariuomenės praktikos sušaudyti į nelaisvę pasiduodančius ukrainiečių karius.

Rusijos armijos nuostoliai kelia frustraciją netgi karo iniciatoriams. Žinomas iš „rusų pavasario“ pirmasis separatistinės DLR vyriausybės vadovas Pavela Gubarevas, seniai kariaujantis kaip eilinio karys, praėjusią savaitę, duodamas interviu populiariam tarp aktyvių karo šalininkų „Roj.TV“ publicistui Maksimui Kalašnikovui (buvusio Odesos gyventojo Vladimiro Kučerenko, kuris dar nulinių metų gale aktyviai ragino pradėti karą su Ukraina, jis gi — vienas iš Strelkovo-Girkino vadovaujamo „Įsiutusių patriotų klubo“ įkūrėjų) pasirodė su beviltiškais pareiškimais. Konkrečiai, jis pripažino, kad jau beveik trejetą metų besitęsiančiam sekinančiam karui, „mes pasirodėme nesantys pasirengę“, ir pažymėjo „kolosalias aukas“.

Kalašnikovas nuostolių kare ir jo demoralizuojančio stiliaus klausimu su juo sutinka ir pareiškė seniai siūlantis „nutraukti brolžudišką mėsmalę“. Bendrai tai liudija, kad aktyvūs karo šalininkai, anksčiau radikaliai antiukrainietiškai nusiteikę rusų nacionalistai „prisikariavo “ ir netgi, gali būti, yra sukrėsti jų pradėto karo rezultatais.

Radikalūs faktinių karo iniciatorių pozicijos pokyčiai ganėtinai iškalbingai byloja nuotaikas Rusijos sociumo viduje ir Putiną bei Šoigu dėl neryžtingumo ir nenuoseklumo, o vėliau — neteisingų operatyvinių sprendimų, nepakankamai stiprių smūgių Ukrainai ir blogo tiekimo daug kritikavusios „karo partijos“ pokyčius. Galiausiai RF armija patyrė didžiulius nuostolius kare ir žuvo daugelis 2014–2015 metų prorusiškų kovotojų, sudariusių tokio judėjimo socialinį pagrindą. Neretai — visai beprasmiškai, kaip Gubarevo minėti dronų operatoriai „Ernstas“ ir „Gudvinas“, po konflikto su pulko vadu pervesti į pėstininkus. Ši istorija, panašu, visiems radikaliems nacionalistams iš rusų pusės tapo lūžio momentu, parodžiusiu jų „patrankų mėsos“ vaidmenį šiame kare be jokios politinės perspektyvos.

Panašios kalbos, savaime aišku, niekaip nepaveiks Putino pozicijos jo numatomose (tikėtina Vietname) derybose su Trumpu, visgi jie aiškiai nuo jo nuima paaiškinimų „zetnikams“ naštą, kodėl karas baigėsi, nepasiekus pareikštų tikslų.

Šiaurės Korėjos kariai ir situacija Kursko srityje

Sausio 12 d. Nacionalinė Korėjos respublikos žvalgybos tarnyba, bendradarbiaujanti su Ukrainos spec. tarnybomis, per Yonhap agentūrą paviešino savo Šiaurės Korėjos kontingento Kursko srityje nuostolių vertinimą. Žuvusių mūšio lauke skaičių ji įvertino 300, o sužeistų — 2700 žmonių. Tai gerokai patikslina KLDR piliečių nuostolius šiame regione, lyginant su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio metų pradžioje du kartus minėtu 4 tūkstančių „žuvusių ir sužeistų“ skaičiumi.

Šią savaitę Zelenskis savo Telegram kanale pirmą kartą parodė kadrus su dviem Šiaurės Korėjos kareiviais, UGP kovotojų paimtus į nelaisvę, o juos paėmusios specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) ir viena iš brigadų — paskelbė savo filmuotus šių įvykių įrašus. Šiaurės korėjiečiai nelaisvėn pateko sunkios būklės, tačiau kitaip nei keliems jų bendrams, patekusiems į UGP nelaisvę antroje gruodžio pusėje, jiems pavyko išgyventi ir santykinai stabilios būsenos nusigauti iki Lukjanovsko kalėjimo sienų Kyive.

Sprendžiant iš ukrainiečių pusės video, vieną iš jų SOP tiesiog pagrobė iš Rusijos ir pernešė per valstybės sieną. Tai, kad nė vienas šiaurės korėjietis nekirto Ukrainos sienos savanoriškai, juridiniu požiūriu yra tarptautinės teisės kazusas, kuriuo anksčiau ar vėliau susidomės tarptautiniame teisiniame Ukrainos lauke veikiančios tarptautinės organizacijos. Lygiai kaip ir sukels klausimus video medžiaga ir jos naudojimas propagandiniais tikslais, kas aiškiai pažeidžia Ženevos konvenciją. Taip, mes nepamirštame, kad RF daro tą patį ir kur kas masiškiau, tačiau kalbame apie šalį, aktyviai kontaktuojančia su tarptautinėmis ir europietiškomis institucijomis, o ne apie šalį, kuri jas ignoruoja.

Iš skurdžios informacijos, patenkančios iš Ukrainos ir P. Korėjos kanalų bei rusų „karkorų“ pareiškimų, galima konstatuoti: sausio pradžioje, po nepavykusio UGP bandymo atakuoti rytinę „katilo“ dalį Kursko kryptimi, Rusijos armija, naudodama šiaurės korėjiečius kaip gyvąją jėgą, perėjo į puolimą ir gan sėkmingai pajudėjo iš rytų ir vakarų, užimdama Ruskoje Porečnoje ir Malaja Loknja kaimus, dėk kurių pastaruosius tris mėnesius vyko aršios kovos. Tai reiškia nedidelio „katilo“ sudarymą pačioje Pogrebkų rajono „burbulo“ šiaurėje. Taip pat rusų kariuomenė priėjo rytines pačios Sudžos apylinkes, vienu ypu prasibrovusi maždaug penkis kilometrus į Machnovkos rajoną.

Neįprastas nukautų ir sužeistų šiaurės korėjiečių santykis (įprastai, puolant jis yra 1/3, tačiau jokiu būdu ne 1/10), veikiausiai paaiškinamas jų taktika, kuri, pasak ukrainiečių kariškių, yra greitas judėjimas pirmyn, nekreipiant dėmesio į ugnies užtvaras ir nuostolius. Tai yra, rusų kareivį koncentruota ugnis į puolančias šturmo grupes sustabdo ir priverčia apsisukti, o šiaurės korėjiečiai kareiviai bėga per ją ir minų laukais bėga link reikiamo tikslo.

Savaime suprantama, apšaudant artilerija ar minosvaidžiais ir puolant per minų laukus, būna būna daug sužeistų, ypač į galūnes. Gali būti, kad dalis sužeistųjų — nušalę. prieš šiaurės korėjiečius karius aktyviai veikia įvairios ukrainiečių specialiosios paskirties grupės — įvairių jų padalinių, naikinančių priešakines pozicijas video, į ukrainiečių TG kanalus patenka vos ne kasdien, kaip ir gautų dokumentų korėjiečių kalba kopijos. Tai daugiausiai dienoraštiniai įrašai ir instrukcijos specialiuose blankuose.

Iš nukautųjų paimtų dokumentų paaiškėjo, bent jau dalis karių į Ukrainą buvo pasiųsti baudžiant už smulkius tarnybos metu įvykdytus nusižengimus. Beje, žymaus KLDR eksperto Andrejaus Lanjkovo nuomone, karių giminaičių šeimos gauna kažkokią kompensaciją specialiais daviniais ir nedidelę dalį užmokesčio, kurį Rusija vietoje šiaurės korėjiečio asmeninės sąskaitos atiduoda jį pasiuntusios šalies vadovybei.

UGP pajėgų skaičiaus Kursko srityje vertinimo kazusas

Tuo pat metu UGP grupuotės apimtis Kursko srityje lieka nežinoma. Sausio 10 d. TASS netikėtai paskelbė pranešimą, kad Volodymyras Zelenskis interviu itališkam kanalui Rai pareiškė, kad Kursko srityje yra 60 tūkstančių Ukrainos karių. Šia informaciją perspausdino daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių ir netgi kai kurios iš postsovietinės erdvės, tebelaikančios TASS autoritetingu šaltiniu. Tuo pat metu tame pačiame pranešime esančią TASS nuorodą į RF gynybos ministerijos medžiagą, kurioje teigiama, kad „Kyivas nuo kovos veiksmų Kursko kryptimi pradžios prarado daugiau, nei 50 tūkstančių kareivių ir 296 tankus“ jie ignoravo. Matyt, dėl akivaizdaus jos nerealistiškumo.

Mūsų atliktas elementarus patikrinimas parodė, kad Zelenskis interviu Italijos kanalui, kaip ir anksčiau, kalbėjo apie 60 tūkstančių Rusijos kareivių, kariaujančių su srityje esančia Ukrainos grupuote. Ir kaip įprasta, tvirtino, kad jeigu UGP nebūtų atlikusi sienos perėjimo operacijos, tai jie būtinai būtų įsiveržę į Ukrainos Sumų srities teritoriją. Nors jokių faktų, liudijančių RF KP ketinimus kirsti sieną šiame regione nėra, o be to, gerai žinoma, kad Rusijos armija sumažino savo grupuotę Kursko srityje, siekdama tęsti kovos veiksmus Charkivo srities šiaurėje, ir būtent tai leido UGP pereiti sieną.

Taip šis TASS bandymo falsifikuoti ganėtinai trivialią ir ne kartą Zelenskio skelbtą informaciją ir politinę poziciją atvejis demonstruoja informacinio karo kasdienybę ir primena apie atsargumą, kuris būtinas naudojant informaciją netgi iš oficialių šaltinių.

Karas ore