„Tik 6 km nuo sienos. Tai nukreipta į Lietuvos pusę.“ Jos didžiulės. 340 m ilgio ir 5–7 m pločio

Gardino srityje esančio Gožskio karinio poligono pakraštyje atsirado tranšėjos pėstininkams ir technikai. Šią vietovę nuo pasienio su Lietuva skiria tik 6 kilometrai.

Pažymima, kad pastatyti įtvirtinimai gali būti vadinamojo „pasipriešinimo mazgo“ dalis. Jį Baltarusijos gynybos ministerija pažadėjo pastatyti prieš metus.

„Laisvės radijo“ duomenimis, ši teritorija turi gamtos apsaugos statusą. Ji priklauso respublikiniam kraštovaizdžio draustiniui „Gardino miškas“.

2024 m. gruodžio 14 d. paskelbtose „Planet Labs“ nuotraukose matyti nauji įtvirtinimai rytinėje kelio, vedančio į Privalkos kontrolės punktą, pusėje.

„2024 m. lapkričio pabaigoje kariškiai iškasė didžiulį 340 m ilgio ir 5–7 m pločio griovį. Tokių matmenų pakanka, kad per tranšėją laisvai pravažiuotų tankas. Žemės sklypas, kuriame iškasta tranšėja, pagal žemės kadastro duomenis nepriklauso poligono teritorijai“, – teigiama publikacijoje.

Į vakarus nuo kelio į pasienio užkardą iškasti beveik 200 metrų ilgio pėstininkų grioviai. Nuotraukose taip pat matyti pavieniai įtvirtinimai ir duobės.

Kelios priežastys

Pasak „Laisvės radijo“ kalbintų ekspertų, grioviai galėtų būti naudojami gynybai nuo galimo Lietuvos puolimo.

Pasak gynybos analitiko ir bendrovės „Rochan Consulting“ direktoriaus Konrado Muzykos, visa šioje vietoje iškastų griovių ir tranšėjų sistema gali būti gynybinės sistemos dalis ir, be kita ko, naudojama Baltarusijos kariuomenės mokymams.

„Nuotraukose matome dviejų tipų tranšėjas abiejose kelio, vedančio Lietuvos pasienio link, pusėse. Jie nukreipti į Lietuvos pusę. Ir, atvirai kalbant, šiame etape viskas dar atrodo nebaigta“, – „Laisvės radijui“ teigė jis.

Ekspertams nepavyko nustatyti tikslios didelės, plačios tranšėjos, esančios rytinėje kelio pusėje, paskirties. Dėl neįprastos tranšejų formos ir struktūros ekspertai nemano, kad ji turi „ypatingą karinę reikšmę“.

„Niekada nesu matęs nieko panašaus. Grynai teoriškai jie galėtų būti naudojami gynybai. Pavyzdžiui, kaip prieštankinis griovys“, – „Laisvės radijui“ pažymėjo karo ekspertas Michailas Žirachovas.

Įtvirtinimų statyba dar gali būti nebaigta. Tas pats griovys gali būti uždengtas stogu arba jame gali būti pastatytas geležinkelio vagonas, siekiant sukurti vadinamąjį „bunkerį“.

„Matome, kad už tranšėjų vakarinėje kelio pusėje yra miškas. Tai reiškia, kad pozicija padaryta pagal karinės gynybos taisykles. Tačiau už tranšėjos, rytinėje kelio pusėje, yra labai skurdi miško augmenija. Dėl to poziciją sunku ginti. Jei tranšėjoje būtų baltarusių kariai ir jiems tektų trauktis, jie turėtų labai mažai įtvirtinimų, natūralios aplinkos, kurioje galėtų pasislėpti“, – teigė K. Muzyka.

Pasak eksperto, svarbiausia tai, kad šis gynybinis statinys sukurtas netoli Baltarusijos poligono. Iki šiol panašių įtvirtinimų pasienyje su Lietuva nebuvo pastebėta.

Todėl, pasak K. Muzykos, situaciją reikia stebėti. Jei įtvirtinimų skaičius nedidės, tai rodys „daugiau apie tokių įtvirtinimų mokomąjį pobūdį“.

Jis mano, kad tokių įtvirtinimų statybą pasienyje su Lietuva gali lemti kelios priežastys.

„Pirmoji priežastis yra ta, kad Baltarusijos karinė vadovybė paskelbė, jog statys gynybinius statinius prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. Tai reiškia, kad tai atitinka jų planus.

Antroji priežastis yra ta, kad Baltarusijos kariuomenė labai atidžiai stebi, kas vyksta Ukrainoje, kaip ten vyksta karas. Ir mes matome, kad Ukrainoje šis karas vyksta aplink tranšėjas, gynybines pozicijas.

Kariuomenei labai svarbu sugebėti užimti gynybines pozicijas, tranšėjas, įtvirtintas teritorijas. Todėl šių tranšėjų statyba yra vienas iš žingsnių, kurių imasi Baltarusijos kariuomenė, siekdama paruošti savo ginkluotąsias pajėgas būsimam karui, būsimoms kovinėms operacijoms“, – „Laisvės radijui“ apibūdino K. Muzyka.

Parengta pagal „unian.net“ ir „Laisvės radijo“ inf.