Jis pirmas iš tūkstančių. „Nežinau, kur esu ir prieš ką kovoju“

Ukraina siekė įrodyti, kad prieš ją su Rusijos kariais kovojo ir Šiaurės Korėjos kariai. Tam įrodyti prireikė rizikingos misijos. Po šios operacijos ukrainiečiai gavo įtikinamą įrodymą – jie sučiupo pirmąjį KLDR karį.

„The Wall Street Journal“ atskleidė ukrainiečių misijos detales. Tą dieną Ukrainos specialiosios pajėgos aptiko sužeistą Šiaurės Korėjos karį, gulintį miške Rusijos Kursko srityje. Pastebėjęs juos, jaunas kariškis ėmė grasinti rankoje laikydamas granatą.

Ukrainiečių grupės vadas, kapitonas šaukiniu Grinas, bandė jį nuraminti kreipdamasis į jį keliomis frazėmis korėjiečių kalba, kurias buvo išmokęs tokiems atvejams.

„Broli, viskas gerai, – pasakė Grinas, paskui rusiškai pridūrė: – Viskas gerai. Aš padedu.“

Mirtis, o ne nelaisvė

Ukrainos kariškiai siekė paimti karį į nelaisvę. Iki šiol nė vienas iš tūkstančių Rusijos pusėje kariaujančių šiaurės korėjiečių nebuvo paimtas gyvas. Ukrainos kariuomenė teigia, kad kai kurie jų pasirinko mirtį, o ne pasidavimą, o kitus nužudė jų bendražygiai, kad išvengtų paėmimo į nelaisvę.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas kare rodo jos globalizaciją. Kyjivo skaičiavimais, Rusija yra dislokavusi apie 12 000 Šiaurės Korėjos kariškių, kurie nuo gruodžio mėnesio veikia Kursko regione. Šiaurės Korėjos kariai, daugiausia dalyvaujantys pėstininkų atakose be šarvuočių paramos, parodė didelę motyvaciją, nepaisant didelių nuostolių.

Žuvusių Šiaurės Korėjos karių rasti dokumentai liudija apie jų discipliną ir norą aukotis. Tačiau jie taip pat rodo Rusijos bandymus nuslėpti šiaurės korėjiečių buvimą.

„Aš noriu čia gyventi“

Grino komanda kruopščiai rengė belaisvio paėmimo operaciją. Sausio 9 d., prasmukę pro minų lauką, jie surengė pasalą ir sugebėjo sužeistą kareivį surasti ir apsupti.

Iš pradžių jis priešinosi ir rankoje laikė granatą. Grinas gestais parodė, kad nori jam padėti, ir šiaurės korėjietis galiausiai atidavė ginklą. „Elgėmės su juo kaip su vaiku. Nenorėjome, kad jis susižalotų“, – pasakojo Grinas.

Ukrainiečiai pradėjo vežti belaisvį per minų lauką, kai rusų artilerija pradėjo intensyvų apšaudymą. „Rusai panaudojo visus tuo metu turėtus išteklius, kad tik atsikratytų ir korėjiečių, ir mūsų“, – sakė Grinas.

Į nelaisvę paimtas 20-metis šaulys teigė, kad nežino, kur yra, ir kad kovoja prieš Ukrainą. Per apklausą jis paklausė, ar ukrainiečiai yra geri žmonės, ir, išgirdęs teigiamą atsakymą, pasakė: „Aš noriu čia gyventi“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie dviejų šiaurės korėjiečių sulaikymą ir pasiūlė juos iškeisti į ukrainiečių karo belaisvius Rusijoje.

Sulaikius šiaurės korėjiečius, būtų gauta vertingos informacijos apie jų apmokymą, gyvenimą Šiaurės Korėjoje ir vaidmenį kare. „Jie yra gyvas Šiaurės Korėjos neteisėto dalyvavimo Rusijos kare įrodymas“, – sakė Žmogaus teisių fondo Korėjos skyriaus direktorius Lee Seongminas.