„1500 pėstininkų iš trijų pusių. Naudoja viską, ką gali.“ Prasidėjo didžiulis šturmas

Nepaisant desperatiškų priešo atakų Rusijos Federacijos Kursko srityje, rusai čia nepadarė reikšmingos pažangos. Karo ekspertas Oleksandras Musijenko sako, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyksta išlaikyti sienas.

„Praėjome sausio 20-ąją (JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos data – red.) – tai buvo toks etapas, iki kurio Kursko srityje labai suintensyvėjo karo veiksmai – rusai naudojo viską, ką galėjo, įskaitant ir dideles Šiaurės Korėjos karių pajėgas. Tai buvo beveik šventa data Rusijos armijai – įvykdyti užduotis ir įtikinti (galbūt užsienio politikos arenoje), kad reikia derėtis, bet to padaryti nepavyko“, – sakė O. Musijienko.

Pasak jo, per šią savaitę šiek tiek sulėtėjo priešo puolimas, kuris didelių laimėjimų nesulaukė. Kartu jis priminė, kad dėl didelių nuostolių mūšio lauke pasitraukė Šiaurės Korėjos armija.

Oleksandras Musjienko pabrėžė, kad dabar galimi du įvykių raidos scenarijai. „Priešas persigrupuos ir įjungs pajėgas bei rezervus. Jei šiaurės korėjiečių nebus, jie turės atitraukti karius iš fronto. Arba jie padarys tam tikrą pauzę, kol sulauks pastiprinimo, ir įtrauks aviaciją, vykdys apšaudymą iš artilerijos, bepiločių orlaivių, tačiau antžeminių atakų skaičius gali sumažėti“, – pažymėjo jis. Kartu jis neatmeta, kad tai gali būti pauzė, skirta persigrupavimui ir didelio masto kovinių veiksmų atnaujinimui.

Ekspertas priminė, kad nuo 2024 m. spalio mėn. Rusijos pajėgos iš tikrųjų vykdo puolimą. Pasak jo, deja, priešas dar nėra visiškai išsekęs, tačiau puolimas šiek tiek keičiasi, ypač Kursko srityje, kai suduodami smūgiai vadavietėms, nes dėl to bent kelioms dienoms sutrinka planavimas.

CODE 9.2 padalinio vadas Aleksandras Nastenka pateikė Ukrainos karinės operacijos Kursko srityje įvertinimą ir kalbėjo apie Šiaurės Korėjos kariškių vaidmenį puolimuose.

„Kursko operaciją apskritai vertinu labai teigiamai. Tai buvo gera operacija, drąsi. Ir ji rodo, kad Rusija neturi tokių pajėgų“, – pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, gruodžio 14 d. priešas pradėjo masinį puolimą, pritraukdamas mažiausiai 1500 pėstininkų iš trijų krypčių. Puolimas vyko ir sausio 3 d. Ukrainos pajėgoms teko sunkiai kovoti, nes priešas prasiveržė tarp kovinių rikiuočių ir bandė išvalyti pozicijas. Gynyba buvo sudėtinga, nes artilerija ir bepilotės skraidyklės ne visada galėjo sustabdyti užpuolikus. Šiaurės Korėjos armija šiose atakose atliko atskirą vaidmenį.

„Korėjiečiai atliko savo vaidmenį, bet ar jie įgijo kokios nors kovinės patirties? Ne, nes jie anksčiau ar vėliau žuvo. Manau, kad jie nebūtų siuntę paprastų (kariškių – red.). Jie būtų užsikrovę sužeistą korėjietį ant nugaros ir ėję į priekį, o ne pasitraukę. Nemanau, kad jie buvo tokie dezorientuoti, kad nesuprastų, kur eiti, kur žengti į priekį. Turiu omenyje, kad jie pasiimdavo sužeistąjį ir eidavo į priekį. Tai rodo didelę motyvaciją. Be to, supranti, kaip jiems išplautos smegenys“, – sakė jis.

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad jei rusai būtų turėję galimybę, jie jau seniai būtų atplėšę Kursko sritį.

„Tai reiškia, kad jiems nėra viskas taip saldu, kaip galėtų atrodyti, ir tai man asmeniškai prideda optimizmo, motyvacijos. Kad mes galime. Aš apskritai tikiu, kad jeigu teisingai sukursime visą sistemą, procesus, viską darysime normaliai, tikiu, kad mes galime laimėti mūšio lauke. Turime viską, ko tam reikia“, – pridūrė kariškis.