„4800 karių. Tai košmaras. Pasienyje su Kaliningradu“

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos armijos puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Būtent todėl Varšuva imasi precedento neturinčių žingsnių, siekdama modernizuoti ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, o neseniai įsigytas ginklų arsenalas – įspūdingas.

Apie tai savo apžvalgoje rašo leidinys „Focus“.

Europa ruošiasi galimam karui

Europos šalys stiprina saugumo priemones, bijodamos galimo konflikto su Rusija. Pastaruoju metu Europos lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiuose pareiškimuose reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės. Tuo pat metu ES šalys imasi veiksmų savo gynybiniams pajėgumams stiprinti. Leidinys „Focus“ išnagrinėjo, kaip europiečiai ruošiasi galimam karui su Rusija, praneša portalas „tv3.lt“.

„Turime būti pasirengę karui vėliausiai iki 2029 m. Turime veikti kaip atgrasymo priemonė, kad išvengtume blogiausio“, – 2024 metų birželį sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Vėliau jis pridūrė, kad Maskvai pavyko išvystyti savo karinę pramonę, o tai reiškia, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau auga, o iki 2026 metų jų skaičius greičiausiai pasieks 1,5 mln. Ši dinamika rodo, kad iki 2030 m. Rusija gali sudaryti sąlygas teoriniam puolimui prieš kitas šalis, įskaitant NATO nares.

„Po kelerių metų rusai galės aplankyti kitas šalis“, – 2024-ųjų žiemą sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Jei Putinui pasiseks Ukrainoje, jo apetitas tik augs. Tačiau mes nebijome – mes veikiame", – 2023 metais interviu televizijai „France24“ sakė buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö. Šie žodžiai aiškiai atspindi Europos Sąjungos politinės pozicijos nuotaikas, nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą net teoriškai neigė atviros karinės konfrontacijos su Europa galimybę. Be to, Kremlius tokią Europos Sąjungos retoriką pavadino „košmarais“, kuriuos Europos lyderiai reiškia „be jokios gėdos jausmo“.

Pirmasis taikinys – Baltijos šalys?

„NBC News“ analitikai savo ataskaitoje analizavo saugumo situaciją Europoje, ypatingą dėmesį skirdami nerimą keliančiai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai izoliacinei politikai. Kyla pavojus, kad JAV gali atsisakyti ginti savo istorinius sąjungininkus, jei juos užpultų Rusija.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų dėl Baltijos regiono saugumo, jūrinių ryšių ir JAV vaidmens išlaikant NATO stabilumą. Daugelis karo analitikų mano, kad labiausiai pažeidžiama teritorija išlieka Suvalkų koridorius – retai apgyvendinta Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esanti teritorija, jungianti Kaliningradą su Kremliaus sąjungininke Baltarusija.

Todėl Baltijos šalys, atsidūrusios potencialaus konflikto priešakyje, intensyviai dirba stiprindamos savo gynybą. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai 2024 metų rugsėjo pabaigoje susitiko Daugpilyje aptarti projekto „Baltijos gynybos linijos“ finansavimo iš ES biudžeto. Ši iniciatyva, skirta NATO rytinėms sienoms stiprinti, jau pradėjo formuotis.

Projektas apima gynybines konstrukcijas, įskaitant betonines prieštankines konstrukcijas, griovius, spygliuotos vielos užtvaras, bunkerius. Pavyzdžiui, Estijoje statybos darbai vyks trimis etapais: pirmaisiais dviem etapais bus sukurta 40 atraminių punktų ir 12 sandėliavimo zonų, o trečiajame – dar aštuoni atramos punktai.

Savo ruožtu Lietuva pasienyje su Kaliningrado sritimi pradėjo plataus masto įtvirtinimų statybas. Šių priemonių tikslas – sulėtinti galimą Rusijos karių veržimąsi agresijos atveju.

Gynybos finansavimas regione buvo gerokai padidintas. Pavyzdžiui, Lietuva karinėms reikmėms planuoja skirti rekordinius 5 % savo BVP – tai būtų didžiausias rodiklis tarp NATO šalių.

Šiomis priemonėmis siekiama ne tik stiprinti gynybinius pajėgumus, bet ir pasiųsti aiškų signalą NATO sąjungininkėms apie ryžtą kovoti su galima agresija.

2023 metais buvo priimtas sprendimas Lietuvoje dislokuoti 4800 karių vokiečių brigadą. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus, šis žingsnis yra ne tik atsakas į dabartinę Rusijos grėsmę, bet ir istorinis momentas, nes „tai pirmas kartas, kai Vokietija nuolat dislokuoja karius už savo sienų“.