Kelio atgal nėra. Kaip vyksta rusų verbavimas

Pagrindinis verbuotojų įrankis yra „Telegram“.

Sprogimų serija Ukrainos kariuomenės verbavimo centruose buvo įkvėpta Rusijos specialiųjų tarnybų. Projekto „Texty.org.ua“ žurnalistai, apsimesdami potencialiais vykdytojais, socialiniuose tinkluose kalbėjosi su Rusijos spec. tarnybų žmonėmis ir pasakojo, kaip ši schema veikia.

Beveik atsitiktinai jiems pavyko agentus pasiekti. Ant sienos tamsioje alėjoje vieno iš žurnalistų pažįstamas pamatė grafičius su „Telegram“ kanalo adresu. Paaiškėjo, kad tai tipiškas rusiškas Z-tipo šiukšlynas, pilnas kariuomenės verbavimo centrų diskreditavimo ir raginimų imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sutrikdyta Ukrainos mobilizacija.

Tas pats kanalas paskelbė įvairių sabotažo veiksmų kainoraštį. Pavyzdžiui, už centro darbuotojų asmens duomenų perdavimą potencialiems Ukrainos išdavikams buvo pasiūlytas gana kuklus 100 USD atlygis, o už centro patalpų padegimą – gana nemenki 5 tūkst. dolerių.

Norintieji gauti rusiškų pinigų buvo nedelsiant paprašyti užpildyti trumpą anketą, kurioje turėjo pateikti savo asmeninę informaciją ir nurodyti, kokius nusikaltimus prieš Ukrainą nori įvykdyti.

Užpildžiusi anketą, personalo atrankos specialistė asmeniškai atliko trumpą interviu: apie turimus įgūdžius ir pasirengimą atlikti tam tikras užduotis.

Iš pradžių naujokui buvo pasiūlyta dirbti prie „paprastų projektų“, pavyzdžiui, savo rankomis pasidaryti graffiti trafaretą ir kur nors gerai matomoje miesto vietoje paskelbti „propagandą“ ir reklamą būtent tam TG kanalui.

Už vieną tokį grafitį buvo pasiūlyta 250 grivinų (6 doleriai), tačiau rusai nori mokėti tik urmu – nuo ​​10 grafičių.

„Rusijos specialiosios tarnybos žingsnis po žingsnio augina talentingą agentą – nuo ​​smulkaus, reklaminius skelbimus talpinančio ar trafaretus gaminančio diversanto iki teroristo, kuriam ateityje gali būti patikėta vykdyti tikrai kruvinus teroristinius išpuolius“, – aiškina žurnalistai.

Straipsnio autoriai rado daug panašių kanalų su Rusijos verbuotojais. Kiekvienas turi po kelis šimtus, o daugiausiai kelis tūkstančius prenumeratorių, bet tokiai veiklai to akivaizdžiai pakanka.

Ten bandė įsidarbinti ir žurnalistai. Bendra schema pasirodė beveik identiška. Įdomu tai, kad visas pokalbis visada sukosi ties tuo, kiek vykdytojui bus sumokėta pinigų už tą ar kitą nusikaltimą. Apie „rusų pasaulį“ nepasakyta nė žodžio.

Publikacijos autoriai pažymi, kad tai tikrai nėra tokia gera žinia, nes išplečiamas potencialių agentų ratas, įtraukiant tuos, kuriems tiesiog reikia pinigų, nesvarbu, kokia uždirbtų pinigų kaina. Tai pasakytina ir apie jaunus žmones, kurie tokiam kuratoriui užduoda mažiau klausimų ir yra lengviau nuperkami pažadais dėl atlygio.

„Ir dar vienas dalykas: rusai beveik visus savo agentus užverbuoja „Telegram“ kanalais (...). Valdžia nieko nepadarė, kad platformą visiškai užblokuotų Ukrainoje, nors techniškai tai įmanoma.

Ir atitinkamai galima būti tikriems tik dėl vieno: net jei pavyks užblokuoti vieną kanalą, rytoj jo vietoje atsiras naujų tinklas.

O sabotažų, padegimų ir gyvybiškai svarbių objektų koordinačių peravimo konvejeris Ukrainoje tęsis“, – rašoma leidinyje.