Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Ambicingiausias bandymas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rusija pradėjo eksportuoti naikintuvus Su-57 „Falon“. Panašu, kad Alžyras yra pirmoji šalis, prisijungusi prie šios programos, kuri kelia nemažai iššūkių. Apie tai amerikiečių žurnalistas Calebas Larsonas straipsnyje „19FortyFive“. Pagrindiniai iššūkiai: 1. Gamybos vėlavimas ir karas Ukrainoje kelia abejonių dėl Maskvos gebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus. 2. Su-57E eksportinė versija gali turėti ribotas galimybes, o Rusija netgi pasiūlė Indijai kaip papildomą paskatą perduoti visas technologijas. 3. Nepaisant deklaruojamos stealth technologijos, ekspertai atkreipia dėmesį į konstrukcinius trūkumus, kurie gali sumažinti orlaivio efektyvumą sudėtingoje kovinėje aplinkoje. 3. Nepaisant Rusijos vilčių, kad Su-57 taps populiarus tarptautinėje rinkoje, šios programos ateitis išlieka neaiški dėl konkurencijos dėl gynybos išteklių. Ar Su-57 „Falon“ parengtas eksportui? Teoriškai Su-57 yra pažangiausias Rusijos naikintuvas, sukurtas konkuruoti su penktosios kartos orlaiviais, tokiais kaip F-35 ir F-22. Šis orlaivis, pasižymintis pažangia avionika, dideliu manevringumu, yra ambicingiausias Rusijos bandymas sukurti stealth naikintuvą. Tačiau yra nemažai problemų, kurios gali apsunkinti jo pardavimą tarptautinėje rinkoje. Nors Rusija „Su-57“ pristatė kaip stealth naikintuvą, jo konstrukcija turi nemažai savybių, kuriomis jis skiriasi nuo labiau išvystytų analogų. Jame yra vidinės ginklų dėtuvės ir tikriausiai naudojamos medžiagos, sugeriančios radijo bangas, kad sumažintų radarų matomumą. Tačiau ryškus trūkumas yra varikliai ir atskiri korpuso komponentai, dėl kurių jis yra mažiau efektyvus nei JAV ar Kinijos analogai. Tai gali gerokai sumažinti jo veiksmingumą kovinėje aplinkoje, ypač prieš šiuolaikines oro gynybos sistemas. Nepaisant gamybos sunkumų ir riboto tiekimo savo oro ir kosmoso pajėgoms, Rusija ir toliau aktyviai reklamuoja Su-57 eksporto rinkoje. Neseniai Rusijos žiniasklaida pranešė apie neįvardytos šalies susidomėjimą Su-57 eksploatavimu, vėliau paaiškėjo, kad tai Alžyras. Pasak „Rosoboronexport“ generalinio direktoriaus Aleksandro Michejevo, Alžyras pirmuosius Su-57E gaus 2025 m. Kartu tikėtina, kad eksportuojama versija, palyginti su rusiška versija, turės ribotas galimybes, ypač avionikos ir elektroninės kovos srityje, siekiant išlaikyti technologinį pranašumą. Rusija taip pat pasiūlė Su-57 Indijai pagal susitarimą su visišku technologijų perdavimu, o tai gali būti bandymas apeiti gamybos apribojimus pačioje Rusijoje. Kokios Su-57 perspektyvos pasaulinėje rinkoje? Didelio masto Su-57 eksporto perspektyvos išlieka neaiškios. Karas Ukrainoje privertė Rusiją sutelkti dėmesį į karo poreikius, o ne į ilgalaikius projektus. Nepaisant istoriškai didelio gynybos biudžeto, didžioji dalis išteklių buvo skirta bepiločių orlaivių, raketų ir artilerijos amunicijos gamybai, todėl lėktuvų programoms liko mažai vietos. Larsonas rašo, kad Su-57 programa tiek Rusijos karinėms oro pajėgoms, tiek eksportui nėra prioritetinė. Parduodamų orlaivių skaičius ir jų pristatymo terminai lieka nežinomi. Net jei sutartis su Alžyru bus įvykdyta, tolesnių tiekimų užtikrinimas gali būti problemiškas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|