„Tai puiki Kinijos pergalė. Tiesiog nuostabu, kokią paslaugą Trumpas jiems padarė“

Kinija gali siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą, kad užtikrintų galimų paliaubų tarp Kyjivo ir Maskvos patvarumą, Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose dienraščiui „South China Morning Post“ sakė į atsargą išėjęs Kinijos armijos pulkininkas Zhou Bo.

Kinijos vaidmuo taikos derybose

Kaip pažymi „South China Morning Post“, Kinijos vaidmuo potencialiose taikos derybose buvo viena iš pagrindinių temų sekmadienį pasibaigusioje konferencijoje.

„Miunchene pareigūnai ir ekspertai išreiškė abejonę, kad Kinija dalyvaus ankstyvosiose diskusijose, tačiau dauguma buvo įsitikinę, kad galiausiai ji atliks tam tikrą vaidmenį“, – pažymėjo dienraštis.

Zhou, kuris šiuo metu yra susijęs su Kinijos komunistų partijai artimo Cinghua universiteto Tarptautinio saugumo ir strategijos centru, išreiškė supratimą dėl Ukrainos reikalavimų dėl saugumo garantijų. 

„Be jų Ukraina nesijaus rami. O jeigu jie (rusai) vėl pultų?“ – paklausė Zhou.

Buvęs karo pareigūnas sakė, kad Pekinas turi „pakankamai karių ir karinės galios“, kad galėtų dalyvauti taikos palaikymo misijoje.

Ne NATO šalių dalyvavimo sąlyga

Tačiau jis pažymėjo, kad Kinijos pajėgų siuntimo į Ukrainą taikos misijoje sąlyga būtų NATO nepriklausančių šalių, pvz., Indijos, dalyvavimas. 

„Jei taikos palaikymo operacijos bus vykdomos kartu su Europos šalimis, ar Rusija to nelaikytų NATO buvimo forma?“ – išreiškė abejonę Zhou.

Nuo pat Rusijos invazijos pradžios Pekinas stengėsi pozicionuoti save kaip svarbų saugumo žaidėją Europoje. Per pirmąsias karo Ukrainoje metines Pekinas paskelbė 12 punktų poziciją „dėl politinio Ukrainos krizės sprendimo“. Pasiūlyme, be kita ko, reikalaujama: „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto“, panaikinti sankcijas ir nutraukti karo veiksmus.

Tačiau Kinija kol kas nepasmerkė invazijos, sustiprino prekybinius ryšius su Rusija, o, Vašingtono teigimu, Pekinas svarsto apie ginklų tiekimą Rusijai.

„South China Morning Post“ pabrėžia, kad Miuncheno konferencijos dalyviai, susitikę su Kinijos delegacija, pastebėjo „ryškų retorikos pasikeitimą dėl Ukrainos“. 

Kinija gali norėti padalyti Europą ir JAV

„Kinijos užsienio reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina turi dalyvauti taikos derybose, o Europos dalyvavimas taip pat labai svarbus“, – Wang Yi konferencijos kalbą komentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Tačiau po šio retorinio posūkio gali atsirasti ne realus Pekino požiūrio į karą Ukrainoje pasikeitimas, o noras padalyti JAV ir Europą, pažymėjo dienraštis. 

„Šį savaitgalį pasaulį sukrėtė, kai per audringą saugumo viršūnių susitikimą Miunchene iškilo gilūs transatlantinio aljanso įtrūkimai. Vienas dalyvis buvo pasirengęs tai išnaudoti: Kinija“, – komentavo laikraštis.

„Tai puiki Kinijos pergalė“

„Tai puiki Kinijos pergalė. Tiesiog nuostabu, kokią paslaugą Trumpas jiems padarė“, – „South China Morning Post“ sakė Europos diplomatas.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas po derybų su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė apie taikos derybų pradžią karui Ukrainoje užbaigti. Tačiau ES neįtraukimas į susitarimus sukėlė baimę, kad Bendrija bus pašalinta iš taikos proceso. Šeštadienį JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai generolas Keithas Kelloggas pareiškė, kad Europa tiesiogiai nesės prie derybų stalo, kad užbaigtų karą Ukrainoje.