Totalus Rusijos žlugimas. Sumažėjo 14 kartų. Kas ištiko Su-57

Remiantis 2021–2024 m. rezultatais, ginklų eksportas iš Rusijos sumažėjo 92 %, nuo 14,6 mlrd. dolerių 2021 m. iki tik 1 mlrd. dolerių 2024 m.

Šis žlugimas, kurį užfiksavo „Jamestown“ fondo analitikai, buvo tiesioginė Rusijos Federacijos didelio masto karo prieš Ukrainą ir Rusijos karo pramonės perėjimo teikti ginklus pirmenybę savo kariuomenei pasekmė.

Pagrindinė krizės priežastis buvo išteklių perskirstymas Rusijos Federacijos viduje: Rusijos karo pramonė, užuot vykdžiusi eksporto sutartis, sutelkė dėmesį į kovines operacijas atliekančios Rusijos armijos aprūpinimą.

Tai savo ruožtu lėmė, kad tradiciniai pirkėjai atsisakė rusiškų ginklų – pirmenybę teikė atsargumui arba pirko iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos. Tuo pačiu metu tiekimo geografija sumažėjo iki 12 šalių, kurios tradiciškai buvo Maskvos klientai.

Be to, SIPRI duomenys rodo, kad 2019–2023 metais Rusijos ginklų eksporto apimtys, palyginti su 2014–2018 m., sumažėjo 53 %, o tai rodo sisteminę pramonės krizę.

Su-57 naikintuvų sutartys

Siekdama išlaikyti savo pozicijas pasaulinėje ginklų rinkoje, Rusija paskelbė apie pirmąją eksporto sutartį dėl naikintuvų Su-57, kurių pirkėjas buvo Alžyras, tiekimo. Tačiau ekspertai tai labiau vertina kaip Rusijos Federacijos bandymą išlikti rinkoje, o ne kaip eksporto atsinaujinimo ženklą.

Ir nors Rusija aktyviai reklamuoja savo slapto naikintuvo Su-57E eksporto versiją, pabrėždama savo kovinę patirtį Ukrainoje, ji susiduria su mažais tarptautiniais pardavimais ir pirkėjų nesidomėjimu.

Apskritai Rusijos karo pramonė susidūrė su rimtais sunkumais, įskaitant išteklių perskirstymą vidaus poreikiams, tradicinių pardavimo rinkų praradimą ir tarptautinių sankcijų poveikį.