Generolas įsiuto. „Tai visiškas absurdas – Europa nepadarė jokių išvadų“

Lenkija neturėtų išstumti savęs iš diskusijos dėl savo karių dalyvavimo galimoje taikos misijoje Ukrainoje, sakė generolas Romanas Polko. Jis pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, atgrasantis nuo tokios misijos, visų pirma būtų karių reprezentatyvumas.

Gen. Polko pokalbyje, susijusiame su trečiosiomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinėmis vasario 24 d., pabrėžė, kad galima taikos misija toje šalyje tikrai nereikš jokios provokacijos Rusijos atžvilgiu. Anot generolo, iš anksto atmesti lenkų karių dalyvavimą joje yra „visiškas absurdas“.

„Tai užveria duris, dėl to niekas rimtai nežiūri į šalį, kuri atsisako dalyvauti tokioje misijoje“, – įvertino jis.

Eksperto teigimu, nereikėtų savęs nušalinti nuo diskusijos šiuo klausimu net nežinant jo detalių. Jis pažymėjo, kad lenkų dalyvavimas misijoje gali būti susijęs ir su logistine veikla, pvz., parama joje dalyvausiančių pajėgų transportavimui.

„Tačiau sunku įsivaizduoti, kad šie logistinės paramos elementai apsiribotų tik Lenkijos teritorija, nes ir dabar su technikos perkraustymu susijusi veikla iš dalies vykdoma Ukrainos teritorijoje“, – pažymėjo jis.

„Geriau tai kontroliuoti“

Jis pridūrė, kad Lenkijos įsitraukimas gali būti pagrįstas ir specialiųjų pajėgų dalyvavimu. Šia proga jis priminė, kad, be kita ko, Lenkijos GROM padalinys dalyvavo Kosove (tuo metu generolas buvo dalinio vadas), kai jo veikla buvo nukreipta, be kita ko, ieškant visų rūšių nusikaltėlių, pirmiausia organų prekeivių. Pasak jo, tokios operacijos galėtų padėti greitai nustatyti, kieno vardu veikia panašios grupės. Generolas taip pat priminė, kad būtent dėl ​​šios priežasties, kad karas nepaveiktų mūsų regiono, Lenkija dalyvavo misijose Irake ir Afganistane.

„Jei kažkas panašaus vyksta dabar Ukrainoje, tai turbūt geriau tai suvaldyti – ir tegul viskas tuo baigiasi – nei nežinoti, kas ten vyksta, ir leisti konfliktui persikelti į mūsų teritoriją“, – sakė generolas Polko.

Lenkijos vyriausybės pareiškimus, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, generolas pavadino „rinkimine veikla“.

„Tik įšaldome konfliktą“

Pagrindinis hipotetinės misijos atgrasymo veiksnys, anot generolo, būtų net ne pačių karių skaičius, o visų pirma jų reprezentatyvumas, kad juos pulti būtų kuo nuostolingiau. Generolas mano, kad balsai, jog misija neturėtų veikti po NATO skėčiu, yra „tam tikru mastu teisinga kryptis“. Jo nuomone, tai ne Aljanso, o įvairių šalių koalicijos misija. Jis taip pat mano, kad dalyvaus JAV, Turkija ir Kinija. Nes, anot jo, „jie turi konkretų susidomėjimą“ – retųjų žemės metalų telkiniais. Jis atkreipė dėmesį, kad šių telkinių daugiausia yra rusų užimtose teritorijose. Trumpo administracija pabrėžia, kad JAV neplanuoja dislokuoti savo karių Ukrainoje, tačiau tokį sprendimą gali priimti Europos šalys.

Anot generolo, taikos Ukrainoje šiais metais tikrai nepavyks pasiekti, o nutrūkus karo veiksmams „tai bus tik konflikto įšaldymas“. Jis įvertino, kad Putinas nori ne taikos, o sustingimo, nes reikia patikrinti savo kadrus, kurie nepasitvirtino jo kare, o papildomai reikia atkurti savo rezervus.

„Europa stovi aklavietėje“

Jis pabrėžė, kad „Rusija jau seniai perėjo į karo kelią, o po šių trejų metų Europa, atrodo, nepadarė jokių išvadų ir vis dar stovi vietoje“. Kartu generolas Polko išreiškė viltį, kad Trumpo veiksmai Europai taps šaltu dušu, o ji, turėdama, kaip jis sakė, milžinišką pramonės, technologinį, žmogiškąjį ir gamybos potencialą, tiesiog pradės daryti tai, ką darė Šaltojo karo laikais. Jis prisiminė, kad tuo metu kai kurios šalys gynybai skyrė ne 5, o beveik 10 procentų BVP.