Generolas: „Rusija mus užpuola? Smogsim 300 km gilyn. Jau šiandien turime tokių stulbinamų pajėgumų“

Vasario 24-ąją sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Lenkijos atsargos generolas leitenantas dr. Jarosławas Gromadzińskis, buvęs Eurokorpuso ir 18-osios mechanizuotosios divizijos „Żelazna“ vadas, paklaustas, ar Lenkija gali jaustis saugiai, atsakė, kad „sunku taip jaustis, kai prieš trejus metus Rusija išdrįso pradėti plataus masto karą“.

„Tai parodė, kokia ji nenuspėjama. Tiesa, per karą Ukrainoje ji prarado tiek savo pajėgumų, kad šiandien galime sakyti, jog yra susilpnėjusi, bet nenugalėta. Ji vis dar turi iltis, tačiau jos nėra tokios aštrios, kaip buvo iki 2022 m.“, – sakė generolas. 

Rugsėjo viduryje Rusija ir Baltarusija surengs bendras karines pratybas „Zapad 2025“. Generolas Gromadzińskis paklaustas, ar Lenkija, žinodama, kad šios dvi šalys ruošiasi puolimui, turėtų prevenciškai smogti tokiai grupei.

„Esu puolimo taktikos šalininkas. Tačiau reikėtų nustatyti, kokie požymiai rodo planuojamą išpuolį. Jei prieš Brestą būtų pastatyta tik 18-oji mechanizuota divizija, kurią galiausiai turėtų sudaryti 16 batalionų, o tai prilygsta 32 rusų batalionams, kad galėtų pulti mūsų pajėgas kitoje Bugo pusėje, rusams reikia surinkti apie 150 batalionų. Taigi, kai sieną kirstų pirmoji rusų transporto priemonė, turėtume iš visų jėgų smogti iki 300 kilometrų gylyje. Tai leistų įveikti puolimo grupes ir atimti iš priešo galimybę sustiprinti puolimą. Reikšminga bus tai, kad kovinės operacijos bus perkeltos į agresoriaus teritoriją. Šiandien jau turime tokius stulbinančius pajėgumus“, – aiškino gen. Gromadzińskis.

„Turime būti greitesni“

„Jei kiltų karas, turėtume stengtis perkelti operacijas į priešo teritoriją, o ne priimti jas savo teritorijoje. Jei priešas patektų tarp Bugo ir Vyslos, turėtume paveikti teritoriją į rytus nuo Bugo, kad nutrauktume jo rezervus, atsargas ir ryšio linijas, ir priverstume jį pasitraukti. Žvelgiant į Ukrainą, verta pastebėti, kad kur tik rusai įeidavo, jie iš karto įsigilindavo ir nesitraukdavo. Štai kodėl aš nepritariu gynybai Vyslos linijoje. Turime būti greitesni, manevringesni ir išsikapstyti iš artilerijos ugnies, todėl labai svarbu turėti naują pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“, kuri žygyje turi galimybę įveikti vandens kliūtis“, – pridūrė generolas.

Anot jo, Lenkija turėtų įsigyti atitinkamus kovinius modulius ir kovines sistemas. 

„Pavyzdžiui, 10 tankų batalionų arba 10 mechanizuotų batalionų – pilni, o ne, pavyzdžiui, 183 tankai. Jei pirktume artileriją, tai turėtų būti su žvalgybos ir ugnies valdymo sistema, o ne viena haubica. Esmė, kad turėtume konkrečius pajėgumus, o ne pirktume pagal principą: jei sausumos pajėgos nori, perkame tankus, jei nori jūrų pajėgos – perkame povandeninį laivą, o jei oro pajėgos – perkame lėktuvus F-35. Nors išleidžiame daug pinigų ir parodome, kad turime modernią techniką, bet sinergijos ar bendradarbiavimo efekto nepasiekiame, nes diegiame ne kovinius pajėgumus, o individualias platformas“, – sakė generolas Gromadzińskis.