„Padėtis nekontroliuojama. Prasidėjo mūšiai. Rusijos valdžia prarado kontrolę“

Padėtis Šiaurės Kaukaze darosi vis sprogesnė. Dagestanas, kuris jau anksčiau buvo vienas nestabiliausių Rusijos regionų, dabar yra ant socialinio sprogimo ir didelio masto islamizacijos slenksčio. Tai teigiama Rusijos Federacijos federalinės tautybių reikalų agentūros ataskaitoje, kurią „Der Spiegel“ ir paskelbė straipsnyje „Putino Dagestano baimė“.

Rusijos valdžia faktiškai prarado regiono kontrolę. Dagestanas islamizuotas, ginklų apstu, požiūris į Maskvą priešiškas. Tuo pačiu metu dauguma rusų turi neigiamą požiūrį į islamą, o tai tik didina įtampą.

Rusai prisimena, kaip prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas: kalnuotuose Dagestano regionuose, kur šiandien verda nepasitenkinimas ir įtampa, prasidėjo mūšiai. Kol Putinas yra apsėstas karo su Ukraina, pačioje Rusijoje bręsta krizė, kuri bet kurią akimirką gali sprogti.

Korupcija, islamizacija ir valstybės silpnumas.

Ataskaitoje tiesiogiai teigiama, kad Dagestanas yra ant socialinio sukrėtimo slenksčio. Regiono infrastruktūra sunaikinta, nutraukiamas elektros, dujų ir vandens tiekimas, žmonės masiškai kenčia nuo apsinuodijimų užterštu vandeniu. Priežastis – visiška vietos valdžios korupcija, kuri ardo respubliką iš vidaus.

Tačiau pagrindinė grėsmė yra didelio masto islamizacija, kuriai vadovauja muftijus Achmedas Abdullajevas. Anksčiau Kremlius jį laikė „nuosaikia“ alternatyva radikalams, tačiau dabar pats Abdulajevas tapo griežto islamo kurso dirigentu.

Pasak ekspertų, muftijus pretenduoja į politinę lyderystę, nori įvesti šariato teisę respublikoje ir iš tikrųjų sukurti islamo valstybę. Jo šalininkai jau užima pagrindines regiono vadovybės pozicijas, o jis pats neslepia noro visiškai kontroliuoti Dagestaną.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad respublikoje vis labiau plinta nikabas, besiformuojanti islamo tapatybė remiasi arabų tradicijomis, tai didina atotrūkį nuo likusios Rusijos.

Kas laukia Rusijos? 

Putino pareigūnai bando užgniaužti šią problemą. Valdžia siūlo „griežtus personalo valymus“, uždrausti dėvėti religinius drabužius ir į vadovaujančius postus skirti karo su Ukraina „veteranus“. Tačiau šios priemonės situacijos nepakeis – islamo įtaka regione auga, o centrinė valdžia praranda kontrolę.

Atsižvelgiant į tai, tarpreliginiai prieštaravimai stiprėja. Dagestane šiitų judėjimas jau įgauna įtaką, jo narių skaičius siekia 25 000 žmonių, todėl gali kilti dar rimtesnis vidinis konfliktas.

Rusija vėl kartoja 1999 metų klaidas. 

Praėjusių metų birželio 23 dieną Dagestane įvyko dvigubas teroro aktas. Teroristai atakavo sinagogas ir stačiatikių bažnyčias, žuvo 27 žmonės, tarp jų 17 policijos pareigūnų. Tai buvo pirmasis svarbus signalas, kad padėtis tampa nekontroliuojama.

Tačiau užuot išsprendusi problemą, Rusijos valdžia ėmėsi politinių žaidimų. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai įsivėlė į konfliktą su Tyrimų komiteto vadovybe, pareikšdamas, kad „musulmonai nevykdo teroristinių išpuolių“. Jam pritarė Dagestano vadovas Sergejus Melikovas, kuris, nepaisant akivaizdaus vietos konteksto, bandė susieti teroro išpuolį su karu Ukrainoje.

Kuo tai baigsis? 

Šiaurės Kaukazas jau seniai kėlė grėsmę Rusijai, tačiau dabar situacija tampa kritiška. Kol Putinas kariauja su Ukraina ir silpnina valstybės išteklius, Rusijos teritorijoje bręsta naujas konfliktas. Jei islamizacija ir socialinė krizė Dagestane tęsis, Kremlius gali susidurti su vidiniu sukilimu, primenančiu Čečėnijos karus. Tada Rusijos armija turės pasirinkti, kur kovoti: Ukrainos fronte ar savo šalies viduje.