Baltijos šalių ir Lenkijos planas Rusijai. Ant šios linijos jie susilaužys dantis

Lenkija kartu su kaimynėmis nustebino Europą tyliai pristatydamos savo planą, kaip atremti Rusijos grėsmę. Tiesa, tai kainuos nemažus pinigus, tačiau galėtų sustabdyti ne tik agresoriaus sausumos pajėgas, bet prireikus ir oro pajėgas, ir net karinį jūrų laivyną. Europos Sąjunga jau gavo atitinkamus skaičiavimus.

Didžiosios pasaulinės avantiūros ir lėto JAV pasitraukimo iš aktyvios paramos Europai fone jos rytuose gimė idėja, kaip efektyviai apginti Europos Sąjungą, jei rusai staiga sugalvotų grįžti į SSRS laikus. „Euractiv“ praneša apie dokumentą, kuris parengtas Lenkijos ir Baltijos šalių iniciatyva.

Šalys turi idėją, kaip apginti Europą nuo Rusijos

Europos Komisijai pristatytoje strategijoje, kuri turi tapti „Baltosios knygos“ dėl būsimos žemyno gynybos dalimi, nuo pat pradžių numatomas masinis visos rytinės Europos sienos stiprinimas. Pagrindas turi būti ne tik Lenkijoje jau statomas „Rytų skydas“ ar Baltijos šalių kuriama gynybinė linija, projektas daug ambicingesnis. 

„Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos skaičiavimais, šiam projektui įgyvendinti reikalingos investicijos siekia apie 8-10 mlrd. eurų. Šalims, esančioms fronto linijoje, sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga yra itin svarbi Europos Sąjungos gynybai“, – apie lenkų idėją rašo „Euractiv“.

Tačiau patys įtvirtinimai yra tik planų pradžia. Taip pat ketinama sukurti elektroninę užtvarą prieš priešo bepiločius orlaivius ir statyti sandėlius įrangai, kurui, sprogmenims ir amunicijai laikyti. „Euractiv“ duomenimis, Lenkija taip pat siūlo išleisti apie 2 mlrd. eurų povandeninės infrastruktūros apsaugai, kuri sustabdytų ne tik kibernetines atakas, bet ir fizinį sabotažą.

„Jie rekomenduoja sukurti modulinį ir daugiasluoksnį povandeninės gynybos kupolą, apimantį stebėjimą ir galimas atsakomąsias priemones“, – rašoma leidinyje.

„Ant šios linijos rusai susilaužys dantis“, – priduria „Euractiv“.

Milžiniški pinigai Europos gynybai

Tačiau tai tik finansinių skaičiavimų pradžia. ES turėtų skirti dar 10 milijardų eurų kariniam mobilumui visame žemyne ​​gerinti ir 50 milijardų eurų skirti šaudmenų ir raketų atsargoms papildyti, be to, ką kiekviena šalis perka atskirai. Tai būtų bendri Europos gynybos ištekliai. Taip pat siūloma, kad kaupiant amunicijos atsargas nereikėtų orientuotis tik į 155 mm artilerijos sviedinius.

„ES jungtinės amunicijos ir raketų pirkimo (EDIRPA) ir gamybos (ASAP) programos galėtų būti išplėstos, įtraukiant „be 155 mm artilerijos šaudmenų, ypač prieštankinius ir priešlėktuvinius šaudmenis, mūšiui lemiamus šaudmenis“, – rašoma leidinyje.