Raketos gali suteikti tankams didelį postūmį, leisdamos jiems įveikti neįveikiamą reljefą. Tai panašu į reaktyvinio kilimo (JATO) koncepciją, kur naudojamos raketos, kurios greitai įgreitina lėktuvus iki kilimo greičio. 1980 m. JAV, vykdydama programą „Credible Sport“, sukūrė transportinį lėktuvą C-130, kuris galėjo pakilti iš futbolo stadiono. To prireikė gelbėjant JAV ambasados darbuotojus, paimtus įkaitais Irane islamo revoliucijos metu. Apie tai esame rašę ČIA.
Vis dėlto raketų varikliai iš prigimties yra pavojingesni tanko ekipažui. Priešo šovinys galėjo lengvai sunaikinti tokį tanką. Taip pat bandomąjį tanką T-55 buvo sunku valdyti – vairuotojas nesugebėjo nei sumažinti greičio, nei vairuoti – jis, regis, tiesiog nukreipė tanką į tuščią lauką ir paleido raketas. Akmenimis nusėtame reljefe raketas būtų buvę per daug pavojinga naudoti. Tankas taip pat negalėjo kirsti vandens telkinių.
Kita tikėtina problema, susijusi su raketomis varomu tanku, buvo kaina. Sovietų armija turėjo dešimčių tūkstančių tankų arsenalą, o aprūpinti juos raketiniais varikliais būtų buvę pernelyg brangu. Raketinis variklis taip pat naudingas tik puolimui, neduoda jokios realios naudos, kai tankai stovi pozicijoje laukia priešo puolimo.
Antroje ir trečioje vaizdo įrašo dalyje matomose transporto priemonėse buvo išbandyti turbininiai varikliai, remiantis teorija, kad turbinomis varomi tankai gali įsibėgėti greičiau nei tankai su dyzeliniais varikliais. Tai patvirtino amerikiečių M1 „Abrams“ tankas, pirmasis modernus tankas, kuriame buvo naudojamas turbininis variklis. Tačiau Sovietų Sąjungos turbininis tankas T-80 patyrė patikimumo problemų, o Rusijai šiandien vis dar sunku juos išlaikyti.
(
(
75
(9).png)
.jpg)
