Ar NATO gali išgyventi be JAV? Ką sako ekspertai

Donaldas Trumpas pareiškė norintis peržiūrėti 5 NATO chartijos straipsnį ir apsaugoti tik tas Aljanso nares, kurios „pakankamai“ išleidžia gynybai. Taigi iškilo grėsmė pačiai NATO koncepcijai ir jos pagrindiniam principui „užpuola vieną, visos kovos atgal“. CNN žurnalistai svarstė, ar NATO galėtų išgyventi be JAV.

Karo analitikas Bradas Lendonas pažymi, kad Europa susiduria su nauja atšiauria realybe, kurioje JAV, kaip NATO – aljanso, kuris beveik 80 metų garantuoja žemyno saugumą – pamatas, nebėra savaime suprantamas dalykas.

JAV ir Vokietija daugiausia įneša į NATO karinį biudžetą, civilinį biudžetą ir saugumo investicijų programą – po beveik 16 %, JK – 11 %, o Prancūzija – 10 %, rašoma NATO informaciniame biuletenyje. Analitikai teigia, kad Europai nereikės daug, kad kompensuotų Vašingtono indėlio praradimą.

Jei Europos šalys susivienys ir įsigys reikiamą įrangą, Europa „gali tapti rimta atgrasymo priemone įprastinių ginklų ir... branduolinių ginklų srityje“ Rusijai, sakė Benas Schreeras, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vykdomasis direktorius Europai.

„Europa yra pajėgi sutelkti savo gynybai reikalingus išteklius, tik klausimas, ar ji pasirengusi tai daryti“, – sako Schreeras.

Baltuosiuose rūmuose kilęs skandalas pradėjo neišvengiamą procesą

„Trumpo administracija susipyko su Zelenskiu, po kurio jis nutraukė Amerikos pagalbą Ukrainai – tai vertinama kaip gilesnis lūžis ne tik su Ukraina, bet ir su JAV „laisvo pasaulio“ strategija nuo Trumano iki Reagano“, – sakė Danas Friedas, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams.

Johnas Loughas, buvęs NATO pareigūnas, įžvelgia dar gilesnį aljanso susiskaldymą.

„Tiesiog atrodo, kad Jungtinės Valstijos Europą laiko labiau konkurente, varžove, o ne sąjungininke“, – sakė Loughas, manantis, kad šis lūžis negali būti pakeistas.

Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad NATO be JAV nėra bloga idėja.

„Kai tik JAV sąjungininkai supras, kad nebegali pasikliauti JAV, kad juos apsaugotų kritinėse situacijose, jie suskubs užpildyti spragą ir stengsis ugdyti savo pajėgumus“, – sako saugumo ir užsienio politikos ekspertas Moritzas Graefrathas.

Lenkijos, NATO narės, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas mano, kad šis procesas jau prasidėjo.

„Europa kaip visuma tikrai yra pajėgi laimėti bet kokią karinę, finansinę, ekonominę konfrontaciją su Rusija – mes tiesiog esame stipresni. Tereikia pradėti tuo tikėti. Ir šiandien atrodo, kad tai vyksta“, – sakė jis.

Kiek stipri NATO Europoje?

Remiantis IISS sudarytu „Military Balance 2025“, Turkija turi didžiausias NATO ginkluotąsias pajėgas po JAV – 355 200 aktyvių karių. Po jos rikiuojasi Prancūzija (202 200), Vokietija (179 850), Lenkija (164 100), Italija (161 850), Jungtinė Karalystė (141 100), Graikija (132 000) ir Ispanija (122 200).

Palyginimui, 2024 m. birželio mėn. NATO šalyse bazėse buvo dislokuota beveik 80 000 amerikiečių kariškių. Didžioji dalis amerikiečių karių yra dislokuota Vokietijoje (35 000), Italijoje (12 000) ir Jungtinėje Karalystėje (10 000).

Kai kurios didžiosios NATO šalys taip pat disponuoja ginklais, kurie prilygsta arba daug kartų pranašesni už Rusijos ginklus.

Tęsinys kitame puslapyje: