Trumpo efektas. Vokietija irgi nori branduolinio ginklo. „Galim pasigaminti greičiau, nei bet kas kitas“

Būsimasis Vokietijos kancleris neatmetė galimybės, kad ateityje Berlynas dirbs, kurdamas savo branduolinį arsenalą.

Vasarį rinkimus laimėjęs CDU/CSU bloko lyderis Friedrichas Merzas (potencialus būsimasis Vokietijos kancleris), atsakydamas į žurnalisto klausimą, neatmetė galimybės, kad jo šalis turės savo branduolinę bombą. Tačiau jis iškart patikslino, kad „šiandien tokio poreikio nėra“.

Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, nė vienas Vokietijos lyderis dar nepareikalavo sukurti alternatyvaus branduolinio atgrasymo modelio Europoje, kuris neįtrauktų JAV. Laikraštis mano, kad prezidento D. Trumpo noras pagerinti santykius su Rusija griauna europiečių pasitikėjimą Amerika.

„Kodėl V. Putinas galvoja, kad eskalacijos Europoje atveju D. Trumpas panaudos branduolinį atsaką? Kiekvienas D. Trumpo žingsnis rodo priešingai“, – sakė politologas Maximilianas Terhalle, Stanfordo universiteto (JAV) Hooverio instituto profesorius.

Kartu pažymėtina, kad Vokietija pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kuri draudžia jai kurti šiuos ginklus ir neleidžia kitoms pasirašiusioms valstybėms teikti jai pagalbos šiuo klausimu. Berlynas taip pat atsisakė branduolinių ginklų sutartyje, dėl kurios šalis susijungė po Šaltojo karo. Tačiau Vokietija galėtų slapta dirbti kurdama kovines galvutes, kurios būtų paruoštos prieš sureaguojant priešams.

„Išsivysčiusi pramoninė šalis, tokia kaip Vokietija, turėtų sugebėti pagaminti kovinę galvutę greičiau nei kitos galimos platinimo priemonės“, – sako Fabianas Hinzas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone.

Taip, vis tiek bus teisinių ir techninių kliūčių, ir nebus įmanoma visko ilgai laikyti iki galo paslaptyje.

„Niekam niekada nepavyko neaptiktam pagaminti pakankamai medžiagos bombai. O dabar daug sunkiau, nes žvalgybos ir stebėjimo technologijos tapo daug tobulesnės“, –  sako Aleksandras Bolfrassas iš to paties Londono instituto.

Kitas būdas – sąmoningai artėti prie „branduolinio slenksčio“ ir pareikšti savo pasirengimą greitai peržengti šią ribą, iškilus grėsmei.

„Ir vis dėlto, jei Vokietija turėtų tokį pasitikėjimą savimi, ji būtų labai radikaliai siekusi savo interesų ir laužiusi tiek daug normų. Tai gana sunku įsivaizduoti“, –  sako A. Bollfrassas.