Be JAV pagalbos. Apskaičiavo – kiek laiko Europa išgyventų karą su Rusija

Priešingai, Europos apginklavimas, apie kurį plačiai diskutuojama po JAV prezidento Donaldo Trumpo noro atsiriboti nuo Europos saugumo reikalų, gali užtrukti kelerius metus, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Europa yra kariniu požiūriu pažeidžiama ir tai suvokia, rašo agentūra.

Šaltinių teigimu, dėl karių, oro gynybos sistemų ir amunicijos trūkumo Europos frontas be JAV pagalbos geriausiu atveju galėtų atremti Rusijos puolimą kelias savaites.

Visas žemynas priklauso nuo JAV dėl karinių ryšių, žvalgybos, logistikos ir strateginio vadovavimo. Europa šiuo metu ruošiasi parengti nenumatytų atvejų planus, skirtus mažai tikėtinui JAV pasitraukimo iš NATO ir visų savo karių išvedimo iš Europos scenarijui.

„Bloomberg“ primena, kad po Šaltojo karo žemynas iš esmės nusiginklavo ir laikė Rusiją prekybos partnere. Net ir po 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Tik pastaraisiais metais Vakarų Europos ir NATO valstybės narės iš tikrųjų suvokė Maskvos keliamą grėsmę.

Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus padidino susirūpinimą dėl Europos saugumo. JAV prezidentas nerodė didelio susirūpinimo dėl Rusijos agresijos ir nusprendė sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai, nustojo teikti žvalgybos informaciją Ukrainos pajėgoms ir atmetė galimybę amerikiečių kariams dalyvauti galimoje taikos palaikymo misijoje Ukrainoje.

Skaičiuojama, kad Europos apginklavimas kainuos šimtus milijardų eurų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau kelerius metus trūksta pakankamai investicijų į gynybą, Europos saugumui stiprinti reikia ne tik pinigų.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, tolesnis JAV paramos pakeitimas – nuo ​​logistikos ir žvalgybos iki ginklų sistemų – gali užtrukti daugiau nei 5 metus.

Duomenys apie Europos karinius pajėgumus ir išteklių atsargas kruopščiai saugomi. Tačiau su agentūra kalbėję gynybos pareigūnai perspėja, kad, remiantis kai kuriais skaičiavimais, kraštutiniu atveju be JAV pagalbos regione gali greitai pritrūkti orlaivių raketų.

Šaudmenys taip pat gali baigtis per kelias dienas, o oro gynyba negalės pakankamai padengti sausumos operacijų.

Taip pat problema tapo kovos personalo ir technikų trūkumas, kuris, kaip manoma, siekia apie 100 000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad žemynas pamažu sensta, šią problemą išspręsti dar sunkiau.

Per pastaruosius 30 metų pagrindinės Europos NATO valstybės narės aktyviosios tarnybos karių skaičių sumažino beveik 50 %. Trūksta ne tik kovai pasirengusių karių, bet ir karininkų, planuotojų, strategų.

Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) duomenys rodo, kad daugiau nei 20 žemyninių NATO valstybių narių yra maždaug 1,5 milijono aktyvių karių. Palyginimui, vien Ukrainoje yra 730 000.

Dėl to Prancūzija ir JK siūlo panaudoti savo branduolinius ginklus, kad atgrasytų priešą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė esąs pasirengęs pradėti kalbėti apie šalies branduolinių pajėgumų panaudojimą ginant Europos sąjungininkus.

„Rusija tikriausiai sugebės atkurti savo karinius pajėgumus per gana trumpą laiką“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. „Per trejus metus tai vėl gali tapti realia grėsme pasauliui“.