„NATO 5 straipsnis – neperspektyvus.“ Reikia papildomų 250 000 karių

Tačiau pati Europa turi nuveikti kur kas daugiau, kad sukurtų gynybinius pajėgumus, sako vienas Šiaurės šalių atsparumo organizacijos (CIREN) įkūrėjų, buvęs Latvijos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Jānis Garisons.

Šiuo metu neatrodo, kad galimų paliaubų ar taikos derybų procesas Ukrainos kare vyktų iš Ukrainos jėgos pozicijų Rusijos atžvilgiu. Vietoj to, spaudimas daromas ne Rusijai, o Ukrainai, pabrėžė Garrisonas.

Tai, žinoma, nesukuria viltingo rezultato Ukrainai ir Europai dėl karo baigties. Tuo pačiu Garrisonas nėra pesimistas, nes svarbu, kokia bus Europos pozicija, nes tai gali turėti įtakos daugeliui dalykų.

„Svarbiausia, kaip Europa pozicionuoja save šiose derybose. Ne tik žodžiais, bet ir darbais, būtent kaip paremti Ukrainą. Latvijos ir kitų Europos šalių gynybinių pajėgumų didinimas yra vienintelė išeitis iš šios situacijos“, – pabrėžė Garrisonas.

Garrisonas mano, kad Europai reikia skubiai plėtoti savo karinę pramonę ir kad tai nėra neįmanoma. Tai reiškia didelius valstybinius užsakymus, nes be garantuotų užsakymų gynybos pramonė nesivystys.

Kartu akivaizdu, kad gynybinių pajėgumų kūrimas reiškia ir papildomų padalinių kūrimą. Jau nutekinta informacija, kad NATO reikia papildomų 49 brigadų, o tai reiškia mažiausiai 250 000 karių ir tūkstančius tankų bei šarvuočių.

Garrisonas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad už NATO sutarties 5 straipsnio visada slypi politinė valia ir kad šis straipsnis niekada neturėtų būti suvokiamas kaip kažkas daug žadančio. Šio straipsnio veikimas visada priklausys nuo politinių procesų aljanso valstybėse narėse, todėl į tai visada reikia atsižvelgti.

NATO sutarties 5 straipsnis teigia, kad vienos NATO šalies puolimas yra visų organizacijos narių puolimas.

„Sakyčiau, panika niekada nieko gero neduoda. Turime galimybę veikti ir pasukti šią situaciją į gerąją pusę, arba paprastais žodžiais tariant, valstybės narės turi padaryti daugiau ne tik dėl NATO, bet tam, kad pačios visuomenės jaustųsi galinčios apsisaugoti ir nusiraminti“, – pabrėžė ekspertas.