„100 000. Kiekvienas vyras. Lietuva ruošiasi“

Lenkijai tikintis nuo 2027 metų kasmet 100 tūkst. civilių pasiūlyti karinius mokymus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai Lenkijoje vykstančių prezidento rinkimų kampanijos dalis, o Lietuva sparčiai ruošia diviziją ir rezervą.

„Ką kopijuoti? Ar jūs pastebėjote, kad Lenkijoje vyksta prezidento rinkimai ir tie pareiškimai, kurie yra garsūs iš premjero pusės, vėliau yra tikslinami prezidento“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo G. Paluckas.

„Tai, ką pasakė Donaldas Tuskas, kad nuo 2027 metų sudaryti galimybę apie 100 tūkst. Lenkijos vyrų mokytis karybos, šiandien apie 35 tūkst., tai Lietuvoje panašiais tempais ruošiama divizija ir rezervas, kartais, kai pasakoma rinkimų labai skambios frazės, jos vėliau į realizavimą nueina kuklesne apimtimi“, – sakė premjeras.

Kaip rašė BNS, Lenkijos premjeras D. Tuskas paskelbė naują karinio mokymo programą, kuria siekiama užtikrinti, kad kiekvienas suaugęs vyras Lenkijoje būtų apmokytas „karo atvejui“, o šalis turėtų karinį rezervą, galintį atremti „potencialias grėsmes“.

Pasak jo, programa, kurioje gali dalyvauti ir vyrai, ir moterys, bus savanoriška, tačiau valdžios institucijos planuoja sukurti „motyvavimo ir skatinimo sistemą“.

Tuo metu pagal 2022 metais Lietuvoje partijų pasirašytą susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Taip pat nuo praėjusių metų pradėjo veikti karo komendantūros, kuriose tarnybą gali atlikti visi neparengtajam rezervui priklausantys Lietuvos piliečiai, tinkami pagal individualias savybes, patirtį, pasirengimą ir turimą kvalifikaciją.

Kaip skelbė BNS, praėjusiais metais Bazinį komendantinių vienetų rengimo kursą baigė 162 Lietuvos piliečiai.

Prie šalies gynybos norintys prisidėti piliečiai gali taip pat jungtis prie Šaulių sąjungos, Jaunųjų karininkų vadų mokymų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP).

Jaunųjų karininkų vadų mokymai yra viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų, ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Mokymai atnaujinti 2012-aisiais, siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus. Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija.

Šaulių sąjunga agresijos atveju koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.

KASP rengia karius savanorius sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. 

Pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.