Kinija mato tik vieną sprendimą. Tai nepalankus ženklas visam pasauliui

Kinija mato tik vieną sprendimą. Tai nepalankus ženklas visam pasauliui.

Kadaise valstybė, pasiryžusi minimalaus atgrasymo strategijai, šiandien yra branduolinis hegemonas, kuris nerodo jokių ženklų, kad sustotų vykdydamas savo paprastą darbotvarkę. Kinija ne tik įgyvendina savo slaptus karinius projektus (dideles baržas ir priešraketines sistemas), bet ir turi sparčiausiai augantį branduolinį arsenalą pasaulyje, nors iki dviejų pagrindinių veikėjų jai dar toli.

Branduoliniai ginklai pasaulyje

Šiuo metu pasaulyje yra devynios šalys, turinčios branduolinį ginklą. Tai JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis. Remiantis naujausia SIPRI ataskaita, šiuo metu pasaulyje yra 12 512 branduolinių galvučių, iš kurių 9 576 saugomos kariniuose sandėliuose. Kaip matote žemiau, daugiausiai šių masinio naikinimo ginklų savo rankose turi amerikiečiai, rusai ir Kinija, kuri šiuo metu įgyvendina savo planą gerokai padidinti savo branduolinį potencialą.

Naujausi Nacionalinės branduolinio saugumo administracijos (NNSA) paskelbti duomenys patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo mėn. JAV branduolinį arsenalą iš tiesų sudarė 3748 paruoštos naudoti kovinės galvutės. Tai reikšmingas sumažėjimas, palyginti su 31 255 kovinėmis galvutėmis JAV rankose 1967 m., Šaltojo karo metu ir net Berlyno sienos griuvimo metu. 1989 metais JAV jau turėjo 22 217 kovinių galvučių. Kitaip tariant, Kinija su savo 410 kovinių galvučių nėra tokia įspūdinga, tačiau į šį konkretų klausimą turime žvelgti daug plačiau.

Kinijos istorinis požiūris į branduolinius ginklus

1964 m., kai atliko pirmąjį atominės bombos bandymą, Kinija tapo penktąja branduoliniu ginklu ginkluota valstybe pasaulyje. Nuo pat pradžių Kinijos lyderiai priėmė doktriną „Nenaudoti pirmą kartą“ (NFU) ir įsipareigojo nenaudoti branduolinių ginklų kaip pirmosios išeities jokiame konflikte. Dešimtmečius, tiek Šaltojo karo metu, tiek po jo, Kinija išlaikė tik ribotą branduolinį arsenalą, kurio pakako minimaliam atgrasymui – tai yra, turėjo būtent tiek kovinių galvučių, kurių reikia norint išgyventi ataką ir atkeršyti smogiant priešo miestams. Pekinas nuolat pabrėžė, kad jis siekia riboto branduolinio ginklo kūrimo ir niekada nedalyvaus ginklavimosi varžybose.

Šis atsargus ir santūrus branduolinės strategijos modelis reiškė, kad didžiąją XX amžiaus dalį Kinija turėjo palyginti mažą ir technologiškai mažiau pažengusį arsenalą, palyginti su JAV ir SSRS. Nors šios dvi supervalstybės turėjo dešimtis tūkstančių kovinių galvučių, Kinijos arsenale liko keli šimtai. Kinija investavo į savo arsenalo išlikimą, sukurdama antrojo smūgio pajėgumą, tačiau ilgai nesiekė branduolinio pariteto su JAV ir Rusija. Jų istorinė branduolinė strategija buvo sutelkta į išgyvenamumą ir patikimą atgrasymą, o ne į jų arsenalo dydį.

Kinijos branduolinis arsenalas XXI amžiuje

Per pastarąjį dešimtmetį Kinija įžengė į spartaus branduolinio arsenalo modernizavimo ir plėtros etapą. Apskaičiuota, kad dabar ji turi (2023 m. duomenimis) daugiau nei 600 veikiančių branduolinių galvučių, o tai yra dramatiškai daugiau nei 250–300 kovinių galvučių prieš dešimtmetį. Tačiau Kinija neketina ties tuo sustoti. Remiantis JAV gynybos departamento ataskaitomis, iki 2030 m. šalis turės daugiau nei 1000 veikiančių branduolinių galvučių, o 2035 m. prognozės jau rodo 1 500 kovinių galvučių, kurios Kiniją gerokai priartins prie JAV ir Rusijos branduolinės galios.

Spartus Kinijos branduolinio arsenalo išplėtimas yra nemenkas pokytis. Tiesą sakant, tai yra vienas iš svarbiausių pokyčių globaliame strateginiame kraštovaizdyje. Dešimtmečius išlaikęs minimalų atgrasymą, Pekinas didina kovinių galvučių skaičių, kuria naujas sistemas ir plėtoja infrastruktūrą, kad būtų galima toliau plėstis. Šiandien išlieka svarbiausias klausimas, ar Kinija apribos savo plėtrą, kai pasieks tam tikrą atgrasymo lygį, ar sieks lygiateisiškumo su JAV ir Rusija? Pekino sprendimai šiuo klausimu gali turėti įtakos pasaulinės branduolinės tvarkos stabilumui ateinančiais dešimtmečiais.