Rusija gali smogti bet kuriuo metu. Ligoninėms liepta ruoštis karui

Bavarijos sveikatos apsaugos ministrė Judith Gerlach sakė, kad Vokietijos sveikatos priežiūros sistema turi būti pasirengusi veikti karo sąlygomis, teikti medicininę pagalbą tiek sužeistiems kariams, tiek civiliams.

Apie tai pranešė „Augsburger Allgemeine“. Europa susiduria su augančia Rusijos karine grėsme, o galimas JAV pasitraukimas iš saugumo sutarties sukuria papildomą poreikį tokiam pasirengimui, sakė J. Gerlach.

„Vokietijos gynybinių pajėgumų stiprinimas neturėtų apsiriboti vien karine sfera. Civilinis sektorius taip pat turi būti pasirengęs galimoms krizėms, įskaitant karinius konfliktus“, – pabrėžė ji.

Ministrė pažymėjo, kad ilgą laiką šalis neskyrė deramo dėmesio apsaugos nuo pasaulinių sukrėtimų klausimams, o dabar šią spragą reikia užpildyti.

Ypač svarbu ne tik modernizuoti kariuomenę, bet ir užtikrinti civilinę gynybą, įskaitant nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą karo atveju.

J. Gerlach pabrėžė būtinybę parengti visą sveikatos priežiūros sistemą krizinėms situacijoms, nes „integruota medicinos infrastruktūra yra tokia pat svarbi šalies gynybai kaip ir kariuomenė“.

Pasak jos, pagrindinis iššūkis yra galimybė suteikti medicininę priežiūrą ir slaugą 80 milijonų žmonių karinio konflikto atveju, taip pat pagalbą sužeistiems kariams.

„Nepaisant esamų problemų, tokių kaip kvalifikuotų specialistų trūkumas, būtina sudaryti sąlygas, kuriomis gydymo įstaigos galėtų priimti ir aptarnauti žymiai didesnį pacientų skaičių nei taikos metu“, – sakė ministrė.

Bavarijos valdžios institucijos jau išsiuntė užklausas ligoninėms, prašydamos informacijos apie jų perspėjimo sistemų būklę ir skubios pagalbos planavimą.

J. Gerlach teigimu, „atsakymai rodo, kad saugos klausimai kelia didelį susirūpinimą daugumai sveikatos priežiūros įstaigų“.

Susirūpinimu dėl galimos ginkluoto konflikto grėsmės dalijasi ir kiti Europos politikai.

Sausį ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad Rusija gali užpulti ES šalį jau 2028 m., ir pabrėžė, kad sąjungininkės turi ne tik investuoti į karo prevenciją, bet ir pasiruošti jam, jei jis kiltų.

Ji citavo nacionalinės žvalgybos duomenis, pagal kuriuos Kremlius planuoja „per 3–5 metus patikrinti ES pasirengimą gynybai“.

Kovo pradžioje panašų pareiškimą padarė Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Bruno Kahlas.

Jis išreiškė viltį, kad Maskvos planai pulti Europos šalis liks tik hipotetiniai, tačiau pripažino, kad „tokio scenarijaus negalima visiškai atmesti“.