„NATO bus nušluota.“ Bejėgė prieš Rusijos „superginklą“ (Foto)

Praėjusį lapkritį Rusija išbandė naujo tipo vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, kuri pasiuntė svarbų signalą tiek Ukrainai, tiek NATO.

Dauguma diskusijų apie šią raketą buvo nukreiptos į galimybę aprūpinti ją branduoline galvute, tačiau įprastinės ginkluotės pajėgumai taip pat gali kelti pavojų NATO. Tai rašoma „Foreign Policy“ straipsnyje.

Leidinio teigimu, potencialaus konflikto atveju masinis „Orešnik“ panaudojimas prieš strateginius NATO taikinius, ypač oro bazes, vadavietes, raketų bazes, Vakarų sąjungininkams sukeltų daug problemų net ir neapginklavus raketų branduolinėmis galvutėmis.

🚀❗️Putin’s “Oreshnik” missile fired against Ukraine last month was made by Russian companies that still rely on advanced western manufacturing equipment, - FT

Two top Russian weapons engineering institutes have both been advertising for workers familiar with metalworking… pic.twitter.com/KUzYgPxQW1

— MAKS 24 🇺🇦👀 (@Maks_NAFO_FELLA) December 27, 2024

Stebėtojai pastebėjo, kad per karą Ukrainoje Rusijos smūgių efektyvumas buvo nepakankamas: Rusijos ginkluotųjų pajėgų turimos raketos nedavė laukiamo rezultato.

„Rusijos raketos, aprūpintos įprastomis kovinėmis galvutėmis, nesugebėjo „išjungti“ pagrindinių Ukrainos oro bazių ir kitų objektų dėl žemo tikslumo ir sėkmingos Ukrainos oro gynybos derinio. „Orešnik“ padeda išspręsti šią problemą“.

Remiantis vaizdo įrašų ir palydovinių vaizdų analize, raketa gali nešti iki 6 kovinių galvučių, kurių kiekvienoje yra po 6 šaudmenis. Taigi viena raketa paleidžia iki 36 kovinių galvučių, o tai žymiai padidina tikimybę sėkmingai pataikyti į taikinius.

Šiuo metu NATO priešraketinės gynybos sistemos neturi patikimų priemonių perimti „Orešnik“. Dauguma šiuolaikinių sistemų, įskaitant „Patriot“, nesugeba efektyviai reaguoti į dideliu greičiu besileidžiančias balistines raketas. Tik „Arrow 3“ ir SM-3 Block IIA sistemos turi teorinį perėmimo potencialą, tačiau jų atsargos yra ribotos.

Šiuo atžvilgiu NATO šiandien turėtų apsvarstyti priemones, skirtas sumažinti savo oro bazių pažeidžiamumą. Vienas iš galimų sprendimų – išsklaidyti aviaciją į mažesnius objektus, naudoti greitkelius kaip laikinus kilimo ir tūpimo takus bei sukurti mobilias remonto komandas. Tačiau tokia strategija reikalauja didelių finansinių investicijų ir logistikos grandinių peržiūros.