Lenkija ir Baltijos šalys drebina pasaulį. „Kalbama apie uždraustus ginklus“

Pabrėžta, kad Rusijos grėsmės akivaizdoje „svarbu stiprinti atgrasomuosius ir gynybinius pajėgumus“.

Antradienio rytą Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė pasitraukiančios iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų (Otavos konvencijos), sakoma bendrame Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrų pranešime.

„Pastaraisiais metais smarkiai išaugo karinės grėsmės šalims, besiribojančioms su Baltarusija ir Rusija, todėl labai svarbu stiprinti šių šalių atgrasomuosius ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma jame.

„Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, nėra Otavos konvencijos dalyvė, turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir jas intensyviai naudoja kare prieš Ukrainą, kuri yra konvencijos šalis“, – nurodomi tokio sprendimo motyvai.

„Atsižvelgdami į šiuos svarstymus, mes – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrai – vienbalsiai rekomenduojame denonsuoti Otavos konvenciją. Mūsų sprendimas yra aiški žinia: mūsų šalys yra pasirengusios ir gali panaudoti bet kokias reikalingas priemones mūsų teritorijai ir laisvei apginti“.

Ministrai pabrėžė, kad nepaisant pasitraukimo iš Konvencijos, „jie išlieka įsipareigoję laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant civilių apsaugą ginkluotų konfliktų metu“. „Mūsų šalys ir toliau laikysis šių principų, kartu saugodamos mūsų saugumą“, – teigiama jame.

Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrai pridūrė, kad vertina „visų sąjungininkų ir partnerių supratimą ir paramą, kurie mato mums kylančių saugumo grėsmių rimtumą ir gerbia mūsų sprendimus šioje srityje“.

1997 m. priimta ir 1999 m. įsigaliojusi Otavos sutartis draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas.