Priima istorinį sprendimą dėl Rusijos. Gimsta monstras. „Naujos eros pradžia“

Septynios Europos saugumo sritys

Siekdama pradėti įgyvendinti teigiamus pokyčius ES gynybos srityje, Europos Komisija nustatė septynias pagrindines ES gynybinių pajėgumų didinimo sritis:

1. Oro gynyba – integruotos kelių lygių oro gynybos ir priešlėktuvinės gynybos sistemos, apsaugančios nuo visų rūšių oro grėsmių, sukūrimas.
2. Artilerijos sistemos – pažangios modernios artilerijos sistemos ir tolimojo nuotolio raketos, leidžiančios tiksliai smogti tolimojo nuotolio antžeminiams taikiniams.
3. Šaudmenys ir raketos – Europos išorės veiksmų tarnybos iniciatyva „Amunicijos planas 2.0“, kurios tikslas – sukaupti strategines amunicijos, raketų ir komponentų atsargas.
4. Dronų ir antidronų sistemos – nepilotuojamos žvalgybos, stebėjimo ir kovos sistemos, leidžiančios veikti ore, žemėje ir vandenyje.
5. Karinis mobilumas – visos ES sausumos koridorių, oro uostų, uostų ir tiekimo punktų tinklo sukūrimas, kuris leis greitai ir be problemų gabenti karius ir karinę įrangą tarp ES šalių ir ES šalių partnerių.
6. Dirbtinis intelektas, kvantinis, elektroninis ir kibernetinis karas – dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos panaudojimas siekiant apsaugoti ES šalių infrastruktūrą, elektromagnetinę ir kibernetinę erdvę; parama ES valstybių narių karinių pajėgų gynybinių ir puolimo kibernetinių pajėgumų plėtrai.
7. Strateginiai įgalintojai, koviniai pajėgumai ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga – valstybių narių ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas transporto orlaiviais, oro tankeriais ir žvalgybiniais orlaiviais; kosmoso naudojimas ir apsauga kariniais tikslais.

Tikslas – visiškas pasirengimas konfliktui

Visa tai susiveda į galutinį tikslą, kurį nori pasiekti Europa, t. y. minėtą „Pasirengimą 2030“. Savo Baltojoje knygoje Europos Komisija išsklaido euroskeptikų susirūpinimą ir užtikrina, kad valstybės narės išlaikys visišką savo ginkluotųjų pajėgų kontrolę – nuo ​​taikomos karinės doktrinos, dislokavimo iki pirkimo poreikių nustatymo.

Be to, ES įsipareigoja visada veikti nepažeisdama specifinio atskirų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdžio ir atsižvelgti į kiekvienos ES valstybės narės saugumo ir gynybos interesus.

Palengvindama papildomų lėšų įsigijimą, mažindama nereikalingą biurokratiją, remdama viešąsias ir privačias investicijas į ginklų sektorių, koordinuodama bendrus karinės įrangos pirkimus, ES nori užtikrinti, kad visos ES šalys iki 2030 metų pasiektų visišką kovinę parengtį.

Bet tuo viskas nesibaigia. Baltąją knygą ketinama papildyti ES pasirengimo strategija. Šis naujas strateginis dokumentas „nustatys integruotą visų pavojų požiūrį į karinį pasirengimą konfliktams ir krizėms, taip pat ES vidaus saugumo strategiją, kuri suteiks išsamią ir vieningą sistemą, leidžiančią užkirsti kelią saugumui, aptikti ir veiksmingai reaguoti“.