Šypsenos dingo. Rusai pakėlė aliarmą. Iš Europos jie to nesitikėjo

Šypsenos dingo. Rusai pakėlė aliarmą. Iš Europos jie to nesitikėjo.

Dar prieš kelias dienas jie juokėsi iš bejėgės Europos, o šiandien jau skundžiasi, kad Senasis žemynas piktybiškas ir ima ginkluotis nepaisydamas Rusijos. Kremliuje akivaizdžiai pasikeitė nuotaikos, o dabar ilgus metus kaimynus terorizuojanti šalis pradeda skųstis, kad yra įtraukiama į „ginklavimosi varžybas“.

Po pastarojo pokalbio su Donaldu Trumpu Vladimiras Putinas tikrai neturi pagrindo skųstis, nes vis daugiau jo užgaidų pildosi nemirktelėjus. Todėl, kai JAV tapo draugu, atėjo laikas ieškoti kito priešo.

Rusai pyksta ant Europos. Jie to nesitikėjo iš Lenkijos

Šį kartą iki šio titulo pasistūmėjo Europa, lenktynėse dėl Kremliaus nekenčiamiausios pasaulio dalies išstūmusi anksčiau pirmąją poziciją užėmusį Vašingtoną. Maskvai labiausiai nepatinka tai, iš ko vos prieš kelias dienas garsiai juokėsi Rusijos propaganda – būtent didingi šalies ginklavimosi planai. Ta pati žiniasklaida, kuri dar prieš savaitę pabrėžė, kad Europa nuginkluota, inertiška ir nepajėgi surinkti reikšmingos kariuomenės, dabar skambina pavojaus varpais. Labiausiai jiems nepatinka mintis didinti kariuomenę, o Lenkija, be kita ko, minima kaip tokių veiksmų pavyzdys.

„Lenkija 2010 metais panaikino karo prievolę ir nenori jos grąžinti. Tuo pat metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketina padidinti kariuomenę nuo 200 iki 500 tūkst. karių. Anot jo, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose karių yra 800 tūkst., Rusijos ginkluotosiose pajėgose – 1,3 mln.“, – rašo Kremliaus naujienų agentūra „Ria Novosti“.

Rusai taip pat atkreipia dėmesį, kad panašūs balsai pasigirsta ir iš kitų Europos šalių, o, pavyzdžiui, Vokietija svarsto galimybę vėl įvesti visuotinį šaukimą. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad net 58 proc. vokiečių ir 68 proc. prancūzų palaiko visuotinės karo prievolės atnaujinimo idėją. Idėja užminuoti rytinę sieną taip pat rėžia akis, o „Ria Novosti“ cituoti ekspertai neturi iliuzijų, kad Europa nuo vien pareiškimų ir tuščių žodžių perėjo prie realių veiksmų.

„Tam jie išleis 800 milijardų eurų. Tai reiškia, kad jie turi turėti naujausią įrangą, kurios nepavyks įvaldyti per kelias dienas. Specialistai turi būti rengiami mažiausiai šešis mėnesius ar net ilgiau. Todėl žmonės reikalingi. Karinė tarnyba nesunkiai išsprendžia šią problemą. Padės ir rezervistai“, – interviu agentūrai perspėja MGIMO Europos teisės katedros docentas Nikolajus Toporninas.

Maskva skundžiasi: Europa virsta „karo partija“

Tačiau sąrašas, ką Europa nori daryti su kariuomene, tuo nesibaigia, o Rusijos propagandistai tiesiogiai kaltina, kad „Maskva tempiama į amžiną karą“. Žinoma, jos nuomone, ne savo noru. Tokie pastebėjimai neapsiriboja publicistais ar Rusijos politologais, tačiau daug kas leidžia manyti, kad perspėjimai dėl Europos ginkluotės yra Kremliaus šiuo metu taikoma taktika. Tai per spaudos konferenciją aiškiai pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Peskovas apkaltino Europą pavertus „karo partija“, o tai prieštarauja taikiems ketinimams, kuriuos šiuo metu pristato JAV ir Rusija.

„Kasdien girdime daug signalų iš Briuselio. Signalai iš Briuselio ir Europos sostinių šiuo metu daugiausia susiję su Europos militarizavimo planais, o tai akivaizdžiai prieštarauja Rusijos ir JAV prezidentų požiūriui, ieškantiems būdų, kaip įeiti į taikų taikaus sprendimo procesą. Europa iki šiol judėjo link militarizavimo ir daugiau ar mažiau tapo karo šalimi“, – žurnalistams sakė Peskovas.

Tačiau apie tai, kas ką užpuolė, kas pradėjo jau trejus metus vykstantį karą Ukrainoje, jis nepratarė nė žodžio.