JAV skelbia pavojų. „Putinas planuoja panaudoti branduolinį ginklą“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakė idėjos panaudoti branduolinį ginklą kare prieš Ukrainą, sakoma JAV žvalgybos ataskaitoje.

Dokumentas kovo 25 d. buvo pristatytas atitinkamam Senato komitetui, praneša „Bloomberg“. „Kremliaus nesugebėjimas pasiekti greitų ir ryžtingų pergalių mūšio lauke kartu su Ukrainos smūgiais Rusijos teritorijoje ir toliau kelia susirūpinimą, kad V. Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą“, – pabrėžiama tekste.

Žvalgyba pažymi, kad šiuo metu nei Rusija, nei Ukraina neskuba baigti karo, nes mano, kad jo pratęsimas sukels mažiau rizikų nei „nepatenkinamas sprendimas“.

V. Putinui „leidžiama parodyti tam tikrą strateginę kantrybę dėl teigiamų tendencijų mūšio lauke“, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui teritorijos perleidimas arba neutraliteto suteikimas be reikšmingų Vakarų saugumo garantijų kelia riziką sulaukti vidaus atsako ir ateityje sutrikdyti taiką.

Tačiau abu prezidentai supranta užsitęsusio karo riziką, mano JAV žvalgyba.

V. Putinui tai gali baigtis Rusijos ekonomikos žlugimu ir „nepageidaujamu santykių su Vakarais eskalavimu“, o V. Zelenskis yra priklausomas nuo užsienio karinės pagalbos, kurios ateitis neaiški, sakoma pranešime.

Pačiomis pirmosiomis karo su Ukraina dienomis V. Putinas įsakė branduolines pajėgas  pervesti į „ypatingą parengtį“, o po šešių mėnesių pagrasino panaudoti „visas turimas priemones“, kad išsaugotų užgrobtas teritorijas: Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis, kurias paskelbė rusiškomis.

CNN pranešė, kad 2022 metų pabaigoje Rusijos valdžia rimtai aptarė branduolinio smūgio Ukrainai galimybę.

Tada JAV įspėjo Kremlių apie pasekmes ir kreipėsi į Kiniją bei Indiją prašydamos paramos, kad atgrasytų Maskvą nuo šių planų įgyvendinimo.

2023 metais V. Putinas paskelbė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, iš kurios Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą, o 2024 metų vasarą įsakė surengti jų panaudojimo pratybas.

Prezidentas išsakė dar vieną branduolinių grasinimų seriją savo kreipimesi į Federalinę asamblėją 2024 metų vasarį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas leido į Ukrainą siųsti Vakarų karius.

V. Putinas perspėjo, kad tokia raida „gresia konfliktu dėl branduolinio ginklo panaudojimo, taigi ir civilizacijos sunaikinimu“.

2024 metų rudenį, kai JAV leido Ukrainai paleisti į Rusiją ilgo nuotolio raketas, V. Putinas atnaujino branduolinę doktriną.

Rusija dabar gali panaudoti branduolinius ginklus, jei ją atakuotų bepiločiai orlaiviai ir įprastos sparnuotosios raketos. Be to, dokumente teigiama, kad Maskva netiesioginį branduolinių valstybių dalyvavimą konflikte laikys „ataka“ prieš RF, o „agresiją“ supras kaip grėsmės ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui sukūrimą.