Rusijoje jie gali miegoti ramiai. Įmantrus Europos ginklavimosi planas jau byra

Rusai turbūt juokiasi pamatę, kas vyksta Vakaruose. Ir viskas dėl Europos, kuri turėtų būti kaip vienas kumštis ir kartu priešintis agresyvioms Rusijos tendencijoms, tačiau yra daug požymių, kad šis įmantrus planas jau byra. Ir tai įvyko jam dar neprasidėjus. Gynybos susitarimą tarp kelių šalių sužlugdė... žuvys.

Stebėdami lėtą JAV traukimąsi nuo Europos gynybos reikalų, Europos politikai ėmė garsiai kalbėti apie staiga atsiradusį poreikį apsiginkluoti, atsirado net didingų europietiškų idėjų, kaip šiuos pranešimus pritaikyti praktiškai. Vienas iš šios ES politikos elementų – pasirašyti gynybos sutartį tarp ES ir Jungtinės Karalystės, kuri nori tapti viena pagrindinių Europos gynėjų.

Tačiau ES pareigūnams susitikus su britų pareigūnais ir pradėjus diskutuoti apie susitarimo, kuris turėtų būti pasirašytas gegužę, detales, iškilo tam tikrų problemų. Jie nori gauti papildomų naudų. Prie projekto nori pridėti JK sutikimą leisti kai kurių Europos šalių laivynus į vietinius žvejybos plotus.

Šis stebinantis ryšys tarp dviejų iš pažiūros nesusijusių klausimų išryškėjo interviu su Jessica Rosencrantz, Europos Sąjungos reikalų ministre, kurį ji davė „Politico“.

„Kad būtų aišku, manau, jog labai svarbu, kad ES ir JK dirbtų kartu gynybos ir saugumo klausimais. Žinoma, yra ir kitų, daugeliui valstybių narių opių klausimų, kuriuos taip pat reikia išspręsti, o vienas iš jų – žuvininkystė“, – sakė Rosencrantz.

Kaip ji atskleidė, nors iš pradžių buvo svarstoma pasirašyti gynybos susitarimą, kuris, matyt, yra svarbus visoms pusėms, kai kurios šalys tam pasipriešino ir nenorėjo žuvininkystės klausimo nustumti į antrą planą. JK pasitraukus iš Europos Sąjungos, tai tapo ginčų objektu.

Rusijoje jie gali miegoti ramiai. Europos ginkluotė pralaimi… žuvims

Kaip primena „Politico“, didžiausias pretenzijas į žvejybos teises turėjo Prancūzija, kuri šiandien kartu su JK net svarsto apie taikos misiją Ukrainoje. Tačiau kalbant apie žuvis ir galimybę iš jų užsidirbti, jos atstovai atrodo užsispyrę. Tačiau britai tikėjosi kai ko kito.

„Britų pareigūnai tikėjosi, kad Starmerio planas „atstatyti“ santykius su ES greitai pasiseks saugumo ir gynybos klausimais, nes britų kariuomenė vis dar labai vertinama visoje Europoje ir turi branduolinių ginklų, todėl aljansas yra patrauklus“, – rašo „Politico“.

Tačiau taip neįvyko ir ne tik žuvys kliudo susitarimui. Užkulisiuose kalbama ir apie būtinybę reguliuoti Gibraltaro sienų politiką bei jaunimo mobilumo programos detales. Tuo tarpu JK ir ES susitarimas, atrodo, yra būtinas, kad ES šalys galėtų pirkti JK įrangą, pasinaudodamos Europos Komisijos suplanuotu 150 mlrd. eurų paskolų fondu.

„Norime, kad JK taip pat dalyvautų šioje veikloje. Turime bendrų interesų, atsakomybes, sutariame dėl paramos Ukrainai, gynybos didinimo. Mums reikia bendradarbiauti ir būtų labai labai gerai, kad būtų partnerystė“, – sakė Rosencrantz.