„Per kelis mėnesius.“ Spjovė ant sutarties. Atsiras naujos branduolinės valstybės

D. Trumpo administracijos politika, kurią lydi neaiškių saugumo garantijų Europos sąjungininkams šmėkla, sukėlė diskusijas apie galimybę savarankiškai stiprinti regione branduolinį skėtį.

Pasak ekspertų, dabartinis JAV požiūris gali lemti branduolinį ginklą turinčių valstybių skaičiaus augimą.

Dabar, vadovaujant Donaldui Trumpui, pasitikėjimas saugumo garantijomis niekada neatrodė silpnesnis. Dėl didėjančios grėsmės pasauliniam saugumui daugiau šalių gali sekti Šiaurės Korėjos keliu, o NPT gali nustoti būti pasaulinės branduolinės neplatinimo politikos pagrindu.

Kaip pažymi laikraštis „The Financial Times“, tada pasaulis gali susidurti su realybe, kurią septintajame dešimtmetyje išpranašavo 35-asis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy – 15-25 branduolinių valstybių atsiradimas, taip pat didesnė „branduolinio karo kataklizmo“ rizika.

Branduolinių ginklų kūrimas yra daug laiko reikalaujantis procesas, reikalaujantis aiškiai apibrėžtų išteklių.

Toks ginklas nebus sukurtas be atitinkamo kiekio skiliųjų medžiagų – labai prisodrinto urano (HEU, min. 90%) arba plutonio-239 (Pu-239), pažangių branduolinių technologijų, įskaitant plutonio gamybos reaktorius ar urano sodrinimo gamyklas, ginklo pristatymo priemonių – daugiausia balistinių raketų ir orlaivių, bet ir plačios mokslinės bazės.

Be laboratorijų, inžinierių ir mokslininkų, susipažinusių su branduoline fizika, toks procesas gali nepavykti.

Šiuo metu manoma, kad teoriškai maždaug keliolika šalių turi technologines galimybes sukurti branduolinį ginklą. Pažangiausios pagal „branduolinio slenksčio“ pajėgumus yra Japonija, Vokietija ir Iranas.

Kalbant apie Japoniją, atkreipiamas dėmesys į dideles plutonio atsargas iš civilinės branduolinės programos ir labai išvystytą technologiją. Kai kurie ekspertai netgi teigia, kad Tokijas per kelis mėnesius gali sukurti branduolinį ginklą.

Kita vertus, Vokietija turi išvystytą branduolinę pramonę ir technologijas, taip pat turi prieigą prie labai prisodrinto urano per civilines programas.

Tuo tarpu Iranas turi pažangią urano sodrinimo programą, nors oficialiai tvirtina, kad nesiekia įsigyti branduolinių ginklų. Sąraše taip pat yra Pietų Korėja su savo modernia branduoline technologija, nors ją politiškai riboja šalies aljansas su JAV, taip pat Turkija su vystoma branduoline programa.