Netikėta. „Tai Ukrainos triumfas. JAV šokas“

Ukraina už nepriklausomybę kovoja nepaprastai atkakliai ir sumaniai, net tada, kai tenka veikti be visiškos sąjungininkų paramos. „The New York Times“ paskelbė išsamų tyrimą, kuris atskleidė anksčiau nežinomus Ukrainos operacijų prieš Rusiją epizodus, JAV vaidmenį ir įtemptus momentus, kuriuos teko patirti Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.

„Moskva“ nuskandinimas buvo Ukrainos triumfas, o JAV – šokas

2022 metų balandį Ukrainos pajėgos sudavė triuškinantį smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui kreiseriui „Moskva“. Ši sėkmė tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų drąsos ir taktinio raštingumo simboliu. Tačiau, kaip rašo NYT, tai sukėlė JAV susierzinimą: Amerikos pusė supyko, kad Ukraina nepasidalijo planais sunaikinti kreiserį „Moskva“, ir nustebo, kad Ukraina jau turi raketų, galinčių pasiekti tokį didelį objektą.

Baltuosiuose rūmuose prasidėjo panika: Vašingtonas nesitikėjo, kad Ukraina smogs tokiems simboliniams taikiniams. Nepaisant to, kreiseris „Moskva“ nuskendo, amžinai primindamas Rusijos pažeidžiamumą Juodojoje jūroje.

Slapta JAV parama: nuo HIMARS iki bepiločių orlaivių virš Tverės

NYT tyrimo duomenimis, JAV aktyviai padėjo Ukrainai planuoti operacijas ir perdavė žvalgybos duomenis, taip pat ir smūgiams Rusijos teritorijoje.

▪️ Nuo 2024 metų visi HIMARS smūgių taikiniai yra patvirtinti JAV, net jei juos rado ukrainiečiai.

▪️ Amerikiečiai perdavė koordinates bepiločiams orlaiviams, pavyzdžiui, jie atakavo sandėlį Toropece, Tverės regione.

▪️ Nepaisant to, kad daugeliui opracijų, tokių kaip smūgis „Maskvai“ ar reidas Kursko srityje 2024 m. vasarą, JAV nepritarė, parama ir toliau buvo teikiama.

Vidiniai konfliktai ir politinis spaudimas 

Straipsnyje taip pat aprašomi įtempti santykiai tarp Ukrainos karinės ir politinės vadovybės.

▪️ Generolas Zalužnas Syrskį vadino „rusų generolu“ dėl jo prasto ukrainiečių kalbos mokėjimo ir vadovavimo stiliaus.

▪️ Anot NYT, Zelenskis matė Zalužną kaip potencialų varžovą rinkimuose ir kišosi į operacijų planavimą.

▪️ Pavyzdžiui, puolimas Chersone Zelenskio iniciatyva buvo atidėtas iki 2022 m. rugpjūčio mėn., siekiant pademonstruoti pergalę prieš jo kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje.

Taip pat pažymima, kad JAV ir Didžioji Britanija darė spaudimą Ukrainos vadovybei, reikalaudamos aktyvių puolimų, įskaitant reikalavimą atleisti iš pareigų generolą Kovalčuką, kuris Chersono srityje buvo atsargus.

Klaidos ir sunkumai

NYT atkreipia dėmesį į Ukrainos vadovybės klaidas. Planuotas 2023 metų puolimas buvo atidėtas, Ukraina laukė Vakarų technologijų, tai leido Rusijai sustiprinti savo pozicijas. Vietoj 12 brigadų netoli Melitopolio buvo dislokuotos tik 7, o likusios buvo perkeltos į Bachmutą, to reikalavo Syrskis, kuris pažadėjo „paimti miestą ir pasiekti Luhanską“.

2023 metų rudenį įvykdytą nusileidimo operaciją Krynkuose amerikiečiai iš pat pradžių laikė pasmerkta ir  itin sunkia. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Ukrainos kovotojai demonstravo atsparumą, o JAV teikė paramą.

Tikroji grėsmė – Kremliaus branduolinis šantažas

Medžiagoje ypatingas dėmesys skiriamas perimtam generolo Surovikino pokalbiui 2022 m. spalį. Tada Ukrainos puolimo Chersone fone jis aptarė galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kad būtų sustabdytas kirtimas per Dnieprą ir proveržis į Krymą. 

Po to, JAV žvalgybos skaičiavimais, branduolinių ginklų panaudojimo tikimybė išaugo nuo 5–10 % iki 50 %, o tai sukėlė nerimą Vašingtone. Kilo diskusijų, ar reikia sulėtinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi, kad būtų išvengta eskalacijos.