„300 000. Į Rusiją negrįš. Baltijos šalys žino, ką reiškia Ukrainos paliaubos“

Baltijos šalys baiminasi, kad nutraukus karo veiksmus, Rusija turės laiko persiginkluoti ir dislokuoti karius prie savo sienų, rašo „Financial Times“.

Baltijos šalių gynybos ministrai perspėjo, kad paliaubos Ukrainoje labai padidintų saugumo riziką regione, Rusijai toliau įgyvendinant planus perginkluoti ir perdislokuoti karius į NATO šiaurės rytinį flangą.

Kaip rašo „Financial Times“, Estija, Latvija ir Lietuva baiminasi, kad Maskva nesustotų ties Ukraina, ir pabrėžia, kad Kremlius jau pristatė savo planus didinti karinę gamybą ir dislokuoti papildomus karius prie savo šalies sienų.

„Visi suprantame, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusija labai greitai pergrupuos savo pajėgas. Tai reiškia, kad grėsmės lygis taip pat labai greitai didės“,  – interviu „Financial Times“ sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

H. Pevkuras mano, kad iš 600 000 Rusijos karių, šiuo metu Ukrainoje, 300 000 bus nukreipti į kitas sritis.

„Šie žmonės negrįš į kitas Rusijos dalis nuimti kukurūzų ar ką kito veikti, nes armijoje gaunamas atlyginimas yra nuo penkių iki dešimties kartų didesnis, nei jie galėtų gauti gimtajame mieste“, – pažymėjo jis.

Panašią nuomonę išsakė ir Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė, neseniai viešėdama JK: „neturėkime iliuzijų. Neapgaukime savęs, kad su Rusija bus baigta po Ukrainos. RF išnaudos laiką po paliaubų paspartinti savo karinio potencialo plėtrą. Ji jau turi didžiulę, kovai parengtą armiją, o ji tik didės“.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalys ypač susirūpinusios dėl šį rudenį prie Rusijos ir Baltarusijos sienų vyksiančių didelio masto karinių pratybų „Zapad-2025“. Šiose pratybose imituojamas konfliktas su NATO šalimis ir jose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, tankų, orlaivių ir artilerijos.

NATO rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Rumuniją, pareiškė negalinčios įsipareigoti siųsti karių į Ukrainą savo saugumo kaina. Jos taip pat perspėja neperkelti NATO karių iš savo šalių siekiant sukurti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje.

„Negalime kelti pavojaus NATO rytinio flango saugumui. Negalime patekti į spąstus, kai mūsų pajėgos kažkaip įsitvirtintų Ukrainoje. Tada mums kils rizika savo pasienyje“, – sakė H. Pevkuras.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šalis ruošiasi galimam Rusijos puolimui prieš NATO iki 2030 metų. Vokietijos žvalgyba taip pat teigė, kad iki dešimtmečio pabaigos Rusija gali būti pasirengusi dideliam karui su NATO.