„Istorijoje nieko panašaus nebuvo. Net Stalinas to nedarė“

Naujausias Vladislavo Surkovo interviu, regis, patvirtina jo, kaip „putinizmo architekto“, reputaciją. Nepaisant oficialaus (ir ilgamečio) pasitraukimo iš vyriausiojo Kremliaus patarėjo posto, Surkovas labai aiškiai išreiškia labai aktualią valdžios filosofiją. Ir tai įdomu tiems, kurie nori suprasti Rusijos valdančiųjų mąstyseną, savo straipsnyje „The Moscow Times“ rašo rusų filosofas ir publicistas, gyvenantis Estijoje, Vadimas Shtepa.

Tai, žinoma, jau nebėra „sovietinio projekto“ (kuris dar nebuvo vieninga visuma) atkūrimas ar net ikirevoliucinės Rusijos imperijos atgaivinimas. Visos šios kalbos apie „tradicines vertybes“ yra pasakos televizijos žiūrovams. Iš tikrųjų mes matome visiškai modernią politinę technologiją, kuria siekiama visiškai sunaikinti pasaulį, kokį mes jį pažįstame.

Nei senieji imperijos konservatoriai, nei sovietų lyderiai – išskyrus pačius pirmuosius ir beatodairiškiausius rusų „socialdemokratus“, kurie skandavo pasaulio sunaikinimą iki pamatų – niekada nepasiekė šio taško.

Kalbama ne apie „šlovingos praeities“ išsaugojimą ar „šviesios ateities“ kūrimą. „Rusų pasaulio“ idėja, kadaise atsiradusi Georgijaus Ščedrovickio mokyklos metodologinėse studijose, čia absoliučiai radikalizuota ir priešinama visai aplinkinei planetai.

Jau pats interviu pavadinimas yra iškalbingas: „Rusų pasaulis plėsis visomis kryptimis, o ten – kaip Dievas duos.“

Tokią idėją norėtųsi pavadinti „neonacistine“, bet, žinoma, tai nėra ir nacizmas. Ją pagimdę vėlyvojo sovietmečio komjaunuoliai ėmėsi didesnio vingio – jie ėmė save laikyti „šventaisiais kariais“, atliekančiais „šventą misiją“.

Jie nori konservatyviai „perstatyti“ Ameriką, o Europos Sąjungą dėl jos liberalių siekių nori privesti prie žlugimo ribos. Atrodo, kad to dar niekada istorijoje nėra buvę, rašo Vadimas Shtepa. Net pagrindinis sovietų lyderis Stalinas pripažino, kad jis nėra vienas planetoje, ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose.