Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Sala laikoma vienu strategiškiausių taškų pasaulio kariniame žemėlapyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Amerikos karinėje bazėje mažoje Diego Garcia saloje, Indijos vandenyne, pradėjo pasirodyti strateginiai bombonešiai B-2. Orlaivių, kurie dėl savo slaptos technologijos ir gebėjimo efektyviai pasislėpti nuo priešo radarų lyginami su „vaiduokliais“, buvimas turėtų būti aiškus signalas branduolinę programą plėtojančiam Iranui.
Diego Garcia yra nedidelė sala Indiijoss vandenyne, kurios plotas yra tik 30 km², ilgus metus buvo britų kolonija, o dabar administraciniu požiūriu priklauso Britų Indijos vandenyno teritorijai. Tačiau kuklus jos dydis neturėtų nieko apgauti, nes ji laikoma vienu strategiškiausių taškų pasaulio kariniame žemėlapyje. Amerikiečiai 1971 m., vykdydami strateginį JK ir JAV bendradarbiavimą, čia įkūrė karinę bazę su oro ir laivyno infrastruktūra. Sprendimas sukurti bazę buvo priimtas Šaltojo karo metais, kai Vašingtonas siekė padidinti savo karinį buvimą Indijos vandenyno regione. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti karinį pranašumą prieš Sovietų Sąjungą ir užtikrinti laivybos bei tiekimo maršrutus Amerikos operacijoms Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje. JAV sugebėjo įkurti bazę Diego Garsijoje dėl susitarimo su britais, kurie tada kontroliavo Chagoso archipelagą. Verta priminti, kad 1966-aisiais abi šalys pasirašė slaptą susitarimą, pagal kurį Londonas sutiko išnuomoti salą amerikiečiams 50 metų – vėliau ji buvo pratęsta dar keleriems metams. Savo ruožtu amerikiečiai palaikė JK politiškai ir finansiškai, be kita ko, sumažindami balistinių raketų „Polaris“ įsigijimo išlaidas. Diego Garcia bazės buvo naudojama 1991 m. Persijos įlankos kare, intervencijoje į Afganistaną po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių ir per JAV invaziją į Iraką 2003 m. Neseniai bazėje pasirodė strateginiai bombonešiai B-2 „Spirit“, o tai, anot karybos analitikų, yra pasirengimo karinei operacijai regione įrodymas. Taip pat buvo pastebėti amerikiečių KC-135 „Stratotanker“ skraidantys tanklaiviai. „EurAsian Times“ pažymi, kad „jų [B-2 bombonešių] dislokavimas Diego Garcia sutrumpina skrydžio į Persijos įlanką laiką keliomis valandomis. Iš šios bazės B-2 gali smogti į taikinius Irane, Jemene, Raudonojoje jūroje ir net už jos ribų – per vieną misijos profilį“. Svetainės teigimu, pažangių mašinų, naudojančių slaptą technologiją ir galinčių nešioti galingus ginklus, buvimas „yra ne tik atgrasymas – tai pasiruošimas“. Šiuo dislokavimu siekiama pasiųsti aiškų signalą, ypač Iranui, plėtojančiam savo branduolinę programą, ir jo sąjungininkams. „Defense Blog“ primena, kad beveik nematomi bombonešiai B-2 gali nešti GBU-57 MOP – galingą labai skvarbią bombą, paprastai vadinamą „bunkerio griovėja“. Tokio tipo bombos sveria net 13,6 tonos, iš kurių vien kovinė galvutė sveria per 2,5 tonos. Be to, dėl specialios korpuso konstrukcijos, pagamintos iš grūdinto plieno, GBU-57 MOP prieš detonaciją gali prasiskverbti iki 60 metrų žemės arba 8 metrų gelžbetonio. Praktiškai tai reiškia, kad GBU-57 MOP, kurias skraidina sunkiai aptinkami „vaiduokliai“, kelia rimtą grėsmę paslėptiems, požeminiams kariniams objektams. Ir tokių Irane netrūksta, ką Teheranas patvirtino neseniai paviešintoje vaizdo medžiagoje. Kaip jis paskelbė, jis parodys „karinį potencialą, kuris supykdys priešus“. Šį kartą tai buvo ne naujo tipo pavojingas ginklas, o požeminė tvirtovė, kurioje jis saugomas. Nežinia, ar įrašas supykdė amerikiečius, tačiau tikrai nepaliko be jų dėmesio.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|