„JAV leido.“ Smūgiai į Krymo tiltą. Skelbiama operacija „Mėnulio kruša“

2024 m., vykdydama platesnę kampaniją prieš Rusijos karinius objektus Kryme, Ukraina atakavo Krymo tiltą, naudodama JAV tiekiamas ilgojo nuotolio ATACMS raketas, pranešė „The New York Times“.

Ši operacija buvo JAV ėjimo dalis po to, kai Ukraina paprašė paramos atkuriant 1991 m. sienas.

Baltieji rūmai pasiūlė kompromisinį variantą – operaciją „Mėnulio kruša“, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama smūgiams pagrindiniams Rusijos kariniams objektams Kryme, siekiant priversti Maskvą išvesti svarbią įrangą iš regiono.

Iš šimtų galimų taikinių Ukraina pirmenybę teikė Krymo tiltui – pagrindiniam logistikos keliui ir Rusijos aneksijos simboliui. Pasak „The New York Times“, prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo „apsėstas“ jo sunaikinimo.

Iš pradžių Ukraina siekė išplėsti operaciją ir įtraukti smūgius Rusijos lėktuvams, gabenantiems skraidančias bombas, ir kitiems taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje. Tačiau JAV karo pareigūnai primygtinai reikalavo, kad ATACMS raketos būtų naudojamos tik „Mėnulio krušos“ atveju.

Pranešama, kad amerikiečių ir britų karininkai kontroliavo beveik kiekvieną kiekvieno smūgio aspektą – nuo taikinių parinkimo iki koordinačių skaičiavimų ir skrydžio trajektorijos įvertinimo.

Anksčiau ataka prieš tiltą buvo laikoma Vašingtono „raudona linija“. 2022 m. Bideno administracija uždraudė JAV pagalbą jį atakuojant, net priskyrė tilto prieigas iš Krymo pusės prie suverenios Rusijos teritorijos.

Pagal pirminį planą ATACMS raketomis buvo numatyta susilpninti tilto konstrukciją, o prieš tai prie jo atramų susprogdinti Ukrainos karinių jūrų pajėgų bepiločius dronus.

Nepaisant nedidelio poveikio tiltui, „Mėnulio kruša“ iš esmės buvo laikoma sėkminga. Dėl Ukrainos pastangų kampanija privertė Rusiją perkelti arba sunaikinti pagrindinius karinius objektus, įskaitant karo laivus, orlaivius, oro gynybos sistemas, vadavietes ir ginklų sandėlius, taip gerokai susilpnindama Rusijos pajėgas Kryme.