„Kontrpuolimo tikslai priimti Zelenskis-Syrskis-Zalužnas trikampyje. Pasirinktas blogiausias scenarijus“

Išaiškėjo asmeninio generolo Valerijaus Zalužno ir generolo Oleksandro Syrskio konflikto priežastis. Ukrainos politinės ir karinės vadovybės skilimą lėmė nuomonių skirtumai dėl 2023 m. kontrpuolimo tikslų.

Defence24.pl žurnalistas rašo, kad dažnai susimąsto, kas sugalvojo beprotišką idėją pradėti 2023 m. kontrpuolimą plačiu lanku nuo Zaporižios iki Bachmuto. Atrodė, kad generolo Zalužno atsistatydinimas atsirado dėl įtampos tarp jo, Zelenskio ir Syrskio bei nuomonių skirtumų dėl karo pobūdžio. Galiausiai prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo politiškai atsakingas už šios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamosios operacijos nesėkmės pasekmes, o Zalužnas buvo „nustumtas nuo rogių“ tuo metu, kai būtų apkaltintas atsakomuoju puolimu dėl iššvaistytų galimybių. Viešojoje nuomonėje, ypač Ukrainoje, niekas Zalužno dėl to nekaltino, tačiau nebuvome tikri, kas tiksliai slypi už šios strateginės krizės.

Zalužnas norėjo eiti į Melitopolį

Įdomu, kas Zelenskiui pasiūlė tokią – karo meno požiūriu – keistą idėją – išsklaidyti Ukrainos manevro potencialą ir tuo pačiu atkovoti Zaporižią bei Bachmutą. Tai buvo planas, pasmerktas žlugti nuo pat pradžių, nes reikėjo apsispręsti dėl aiškios puolimo ašies, pabrėžiant, koks buvo 2023 metų karo tikslas. Jei Krymo pasiekimas buvo prioritetas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų potencialas turėjo būti panaudotas placdarmui Krynkuose pagilinti, stumiant lengvąją rusų grupuotę virš Dniepro. Jei buvo siekiama nukirsti sausumos koridorių į Krymą, tai Zalužno nurodytas Melitopolis atrodė protingiausias sprendimas. Kita vertus, jei buvo manoma, kad Zaporižia buvo įtvirtinta, reikėjo pasirinkti kitą puolimo kryptį.

2023 metų sausį Defence24.pl rašė: „Jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyktų atkovoti Melitopolio miestą, tai reikštų Rusijos karių žlugimą. Iš okupuoto Melitopolio pakaktų pasiekti Azovo jūros pakrantę ir taip sumažinti Rusijos karinę grupuotę pietuose per pusę. Rusų katile nebūtų, bet vienintelis jų tiekimo kelias būtų okupuotas Krymas, sujungtas su Rusija siauru Kerčės tiltu, tiekimas vyktų jūra arba oru, o tai tik apsunkintų ir taip susilpnėjusią Rusijos logistiką. Nemažos dalies Rusijos karių atkirtimas „iš rytų“ reikštų ne tik nelaimę rusų grupuotei prie Dniepro, bet ir prestižą bei politinį pralaimėjimą (Rusija neteisėtai aneksavo aptariamas teritorijas) kartu su galimybe ukrainiečiams išvaduoti Krymą.“

Remiantis „Kyiv Independent“ ir „The New York Times“ straipsniais, sprendimai dėl kontrpuolimo tikslų buvo priimti trikampyje Zelenskis-Syrskis-Zalužnas, kai pastarieji tik palaikė Melitopolio puolimą, o tai buvo pagrįstas žingsnis siekiant atkirsti vadinamąjį Rusijos sausumos koridorių į Krymą.

Šią idėją – tai yra kontrpuolimą pietuose – inicijavo amerikiečiai, o Zalužno planui jie pritarė. Generolas Syrskis išreiškė nepritarimą šiam planui, manydamas, kad ataka turėtų būti surengta Bachmute.

„Syrskis taip pat paragino Melitopolio ašyje naudoti tik naujai parengtas brigadas“, – rašo „Kyiv Independent“. „Vienas Ukrainos pareigūnas „New York Times“ sakė, kad sprendimas pulti Bachmutą prilygsta Melitopolio puolimo pabaigai jam net neprasidėjus, o aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad po plano pakeitimo JAV turėjo pasitraukti nuo patarimų Ukrainai“, – rašoma straipsnyje.

Paradoksalu, bet gali pasirodyti, kad net jei Bachmuto puolimas nebūtų buvęs nutrauktas, puolimas prieš Melitopolį būtų žlugęs. Generolas Syrskis buvo teisus, pasiūlydamas kitą vietą. Problema ta, kad tuo metu, kai jis pareiškė prieštaravimą, Ukrainos puolamosios pajėgos, kurios iš esmės yra ribotos, buvo pernelyg ištemptos. Dėl to buvo sunku pasiekti taktinius operacijos tikslus. Todėl buvo pasirinktas blogiausias scenarijus, t. y. pusės masto Zalužno puolimas ir Syrskio puolimas prie Bachmuto. Tiesą sakant, abi kontrpuolimo kryptys buvo susilpnintos.