Latvija kreipėsi į Lenkiją. Paminėjo ir Lietuvą. „Jungtinis frontas prieš Rusiją“

Latvija galėtų nupirkti priešpėstinių minų iš Lenkijos ar Suomijos, siūlo Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds. 

Kovo viduryje Varšuva ir Baltijos šalys paskelbė pasitraukimo iš Otavos konvencijos deklaraciją, draudžiančią mūšio lauke naudoti tokius ginklus. Rygos atstovų teigimu, Lenkija turi atitinkamų išteklių ir pajėgumų priešpėstinėms minoms gaminti.

Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad Latvija šiuo metu neturi priešpėstinių minų gamybos pajėgumų. Tokios galimybės yra Suomijoje ir Lenkijoje, kurioms Ryga galėtų pateikti užsakymus.

Suomija nuo 2012 metų sunaikino daugiau nei 1 milijoną priešpėstinių minų, uždraustų pagal sutartį, tačiau šalis neseniai paskelbė ketinanti plėsti savo ginklų pramonės bazę, didėjant ginklų paklausai visame regione. Antradienį Helsinkis ėmėsi teisėkūros veiksmų, kad denonsuotų Otavos konvenciją, draudžiančią naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti į kitas šalis priešpėstines minas.

Jungtinis frontas prieš Rusiją

Šio sprendimo, kuris anksčiau buvo priimtas ir Lenkijoje bei Baltijos šalyse, priežastis, žinoma, yra Rusijos grėsmė. Vladimiro Putino kariai nuolat naudoja priešpėstines minas Ukrainos fronte. Latvijos gynybos ministras gyrė Helsinkio sprendimą, kurį pavadino „regiono politikos stiprinimu“.

Penkių su agresoriumi besiribojančių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – sprendimas pasitraukti iš konvencijos yra regioninio strateginio požiūrio, kuriuo siekiama stiprinti sienas, išraiška, pabrėžė Latvijos ministras.

Otavos konvenciją, priimtą 1997 m., ratifikavo daugiau nei 160 šalių, tačiau jos nepripažino, be kita ko, Kinija, Rusija ir JAV.