„Ataka Baltijos šalyse“

Nauja Vokietijos kariuomenės ir žvalgybos analizė rodo, kad Rusija ginkluojasi konfliktui su Vakarais, rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Vokietijos Bundesvero atstovai vis aiškiau perspėja apie Rusijos keliamą grėsmę taikai Europoje.

„Kariškių tono pasikeitimo priežastis – naujas Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) padėties įvertinimas“, – rašo dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, remdamasis savo žurnalistų, taip pat visuomeninių transliuotojų WDR ir NDR išvadomis. 

Laikraščio teigimu, analizė buvo parengta tik prieš kelias savaites ir šiuo metu cirkuliuoja tarp Berlyno saugumo pareigūnų. 

„Akivaizdu, kad Bundesveras ir žvalgybos tarnybos nenori vėl stebėtis, kaip 2021 ir 2022 metų sandūroje, kai BND netikėjo, kad įvyks ataka, nepaisant masinio Rusijos karių dislokavimo pasienyje su Ukraina“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Karas Ukrainoje nesusilpnina Rusijos pajėgų

Jis priduria, kad naujausioje ataskaitoje analitikai piešia „niūrų paveikslą“, apibūdinantį Maskvos valdžios troškimą. 

„Rusija mano, kad ji yra sisteminiame konflikte su Vakarais ir yra pasirengusi siekti imperialistinių tikslų naudodama karinę jėgą – taip pat ir už Ukrainos ribų. Net jei šiuo metu nėra jokių požymių apie „neišvengiamą Rusijos ir NATO konfrontaciją“, dokumente teigiama, kad Rusija tikriausiai įvykdys visas sąlygas, kad iki dešimtmečio pabaigos būtų pasirengusi pradėti „plataus masto konvencinį karą“. Daugiau nei trejus metus vykstantis karas Ukrainoje nesusilpnino Rusijos pajėgų“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Vokietijos tarnybų analitikų teigimu, Maskva nerodo pasirengimo eiti į kompromisus ir yra pajėgi tęsti karą šiais metais. 

„Nepaisant sankcijų, Rusija gali taip pasirengti kariškai, kad netrukus galės atakuoti NATO šalį. Kremlius gali ne tik kompensuoti didelius personalo ir materialinius nuostolius Ukrainoje, bet net tęsti perginklavimą. Remiantis analize, į karą orientuota ekonomika pagamina daugiau nei reikia karo pastangoms Ukrainoje. Vladimiras Putinas taip pat įsakė iki 2026 metų padidinti ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. karių“, – praneša „Sueddeutsche Zeitung“.

Baltijos šalys pažeidžiamos puolimui

Analizės autoriai taip pat nagrinėja situaciją Baltijos regione. 

„Šiuo metu į Ukrainą perkelti apie trys ketvirtadaliai Rusijos karių ir technikos iš pasienio regionų su Baltijos šalimis. Tačiau Rusijos oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas vis dar yra visiškai pajėgūs veikti regione. Todėl dabartinė Rusijos invazijos į Baltijos šalis grėsmė vertintina kaip gana žema. Tačiau pasibaigus karui Ukrainoje, kaip teigiama ataskaitoje, labai tikėtina, kad šios pajėgos regione bus perskirstytos“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Rusijos ekonomika vis dar gamina ginklus visu pajėgumu, todėl net ir pasibaigus karui Ukrainoje ten prarasta technika bus greitai pakeista. 

„Rusijos kariai grįš, o kareivinės ir arsenalai vėl bus pilni. Tada Maskva galėtų sutelkti savo pajėgas tiesiai į NATO šalį“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

„Sueddeutsche Zeitung“ primena, kad Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas pernai lapkritį perspėjo, kad žvalgyba įžvelgia realų Rusijos atakos prieš NATO šalį pavojų vos po kelerių metų. Pasak Kahlo, Maskvos aukšto rango karininkai abejoja, ar Aljanso narės išpuolio atveju kiti įvykdys savo įsipareigojimą padėti vieni kitiems. Tai padidina riziką, kad Rusija išbandys šį scenarijų ribota ataka, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.