Gynybos linija prieš Rusiją. Baltijos šalys. Gali nespėti laiku

NATO, sunerimusi dėl katastrofiškų naikinimo Ukrainoje ir Rusijos karių įvykdytų žiaurumų prieš civilius okupuotuose miestuose, pasirašė 2023 metų planą apsaugoti „kiekvieną centimetrą“ Baltijos šalyse, su pastiprinimo linijomis iš Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos.

Šiuo metu Aljansas kiekvienoje Baltijos valstybėje rotacijos principu dislokuoja daugianacionalines pajėgas.

Latviją saugo Kanados vadovaujamos tarptautinės pajėgos, Lietuvą – vokiečių brigada, Estiją – apie 1000 britų karių.

„Mums trūksta strateginio gylio. Rusai gali pervažiuoti visą šalį per kelias valandas, todėl mes ginamės nuo pirmų centimetrų. Pažiūrėkite į Ukrainą ir jų atkovotus miestus, tai, ką jie atkovojo, buvo dykynė“, – sakė G. Landsbergis.

Paprasčiau tariant, naujosios gynybos linijos tikslas – neleisti Baltijos šalių miestams ir miesteliams patirti tokį pat likimą kaip visiškai sugriautų Ukrainos miestų.

Landsbergis pranešė, kad iš NATO gauta žinutė buvo tokia: „O kiek jūs patys nuveikiate prieš kreipdamiesi pagalbos į mus? Kada pradėsite kasti apkasus ir statyti savo sieną?“.

„Dabar esame ten. Siunčiame žinią. Tikiuosi, kad išnaudosime kiekvieną ukrainiečių mums skirtą minutę pasiruošimui“, – s akė jis ir pažymėjo, kad tai yra „lenktynės su laiku“.

Tiek Kaliningradas, tiek Suvalkų koridorius vertinami kaip rimtos grėsmės, kuriomis Rusija gali atkirsti Baltijos šalis nuo likusios Europos sausumos keliais, o vėliau užblokuoti jas nuo jūros.